„Nutarta, kad procesinis sprendimas turi būti paskelbtas visas, todėl terminas dėl paskelbimo pratęstas iki 20 dienos 15 valandos“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
LVAT pagal teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą rugsėjo pradžioje nusprendė atnaujinti procesą byloje dėl Referendumo įstatymo, byla iš naujo nagrinėti perduota išplėstinei teisėjų kolegijai.
Kaip skelbė naujienų portalas 15min.lt, teismo vadovui ir kai kuriems teisininkams sukėlė abejonių anksčiau LVAT priimtas sprendimas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išduoti referendumo parašų lapus Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei.
LVAT šiuo sprendimu nurodė, kad turi būti galimybė surengti referendumą, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas, ir nutartyje pasirėmė Seime dar tik pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatomis.
Trijų teisėjų kolegija pritarė G. Kryževičiaus teikime išdėstytai pozicijai, kad LVAT liepos 14 dienos sprendime yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl yra teisinis pagrindas procesą atnaujinti.
Procesą atnaujinti nusprendusios LVAT trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad anksčiau šią bylą nagrinėję teisėjai savo liepą priimtame sprendime nurodė, jog šalina teisės spragą, šią savo teisės spragos šalinimo funkciją pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Konstitucinio Teismo doktrina.
Tačiau tuo pat metu teisėjai nurodė, kad teisės spragą šalina vadovaudamiesi šiemet birželio 17 dieną Teisės aktų registre įregistruoto Referendumo konstitucinio įstatymo projekto nuostatomis.
„Sutiktina su teikime išdėstyta pozicija, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė“, – paskelbė teismas.
VRK sprendimą neišduoti parašų rinkimo lapų referendumo iniciatoriam buvo priėmusi, nes nuo liepos 1 dienos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neteko galios Referendumo įstatymas, o Seimas per reguliavimui pataisyti duotą laiką nepriėmė naujo.
Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.
Oficialų sprendimo paskelbimą KT atidėjo metams, tačiau Seimas per tą laiką nepriėmė naujo Referendumo įstatymo ir atėjus liepos 1 dienai senasis įstatymas dėl prieštaravimo Konstitucijai neteko galios.
Naujas konstitucinio Referendumo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas birželio 30 dieną, prieš pat nustojant galios senajam įstatymui.
LVAT nutartyje konstatavo, kad Referendumo įstatymui netekus galios, o Seimui nepriėmus naujo įstatymo, susidarė teisės spraga ir teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.
„Teisėjų kolegija pabrėžia, kad egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių“, – pažymėjo LVAT.
Todėl teisėjų kolegija, „vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas“, nusprendė taikyti Seime pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatas, ir nurodė VRK išduoti iniciatoriams parašų rinkimo lapus.
Z. Vaišvila ir N. Černiauskienė siekia surengti referendumą sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkstančių.