Atmesdamas kaltinamojo R.Liepos skundą apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad R.Liepa yra kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikaltimus vykdydamas būtent darbinę veiklą. Todėl, teismo įsitikinimu, patenkinus kaltinamojo skundą ir jam sugrįžus į turėtas pareigas, R.Liepa atgautų įgaliojimus jam pavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat galimybę priimti svarbius sprendimus bendrovei, kuriai kaltinamas padaręs žalą.
Teismas pabrėžė, kad tokios aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pagrindas manyti, jog toliau eidamas pareigas kaltinamasis gali daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą R.Liepos skundo argumentą, kad iš jo yra atimta galimybė dirbti ir gauti pajamų žmogiškiems poreikiams tenkinti bei gydymuisi. Teismas nurodė, kad Baudžiamajame kodekse įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – jokiu būdu neužkerta kelio kaltinamajam dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su kaltinamojo kaip generalinio direktoriaus pareigomis nesusijusia, veikla ir gauti už tai atlyginimą.
Teismas konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, jog R. Liepai toliau taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, byla būtų išnagrinėta greičiau ir nešališkiau, kartu būtų užkirsta galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis neskundžiama.