Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, penktadienį paskelbė, kad paskirtos bausmės buvusiam politikui nenaikina.
„Nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentai, juos paneigia bylos medžiaga,“ - sakė teisėja Virginija Švedienė. Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Vasario 21 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį „tvarkietį“ E.Lementauską pripažino kaltu dėl papirkimo, jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiem metams. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti 50 tūkst. litų, kurie buvo paimti iš kito sostinės politiko Vido Urbonavičiaus vonios kambario atliekant tyrimą. Nuosprendyje rašoma, kad perduodami pinigai vadinti „sausainiais“, byloje paminėtas jų skaičius.
Prokuratūra siūlė pripažinti E.Lementauską kaltu dėl bandymų papirkti kitą politiką, tarybos narį, ir nuteisti kalėti pusketvirtų metų, bausmės vykdymą atidedant pustrečių metų. Teismas viename epizode politikui bylą nutraukė dėl senaties patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip yra skelbusi Generalinė prokuratūra, E.Lementauskas teistas dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų. Senaties terminas dėl vieno iš jų suėjo 2013 metų kovą, dėl kito sueis 2015 metų lapkritį, dėl trečiojo - 2016 metų balandį.
Tuometinį vicemerą E.Lementauską Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė 2008 metų balandį, jam buvo pateikti įtarimai, teismas buvo leidęs suimti. Bylos nagrinėjimas teisme jau buvo pasiekęs finišo tiesiąją, kai E. Lementauskas 2011 metų balandį tapo parlamentaru.
Generalinis prokuroras Darius Valys tuomet kreipėsi į Seimą dėl E.Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuroro teigimu, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė pusės milijono litų kyšių.
Tačiau tąkart Seimas neleido šio parlamentaro patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas jo baudžiamąją bylą buvo nutraukęs. Ji atnaujinta 2012 metų lapkritį, kai E.Lementauskas neteko Seimo nario mandato.
Bylos duomenimis, konservatoriaus V.Urbonavičiaus už pinigus prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, vicemerui E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.
Teismas paskelbė, kad V.Urbonavičius viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus - kokius pinigus ir kur siūlė. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp E.Lementausko ir liudytojo nebuvo susiklostę priešiški santykiai, todėl V.Urbonavičiaus parodymais galima tikėti. Teismas mano, kad bylos medžiaga rodo, jog tuometinis vicemeras padarė nusikalstamą veiką. V.Urbonavčiaus parodymus iš dalies patvirtino liudytojais apklausti STT pareigūnai.
„V.Urbonavičiaus parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis“, - išnagrinėjęs bylą paskelbė apylinkės teismas.
E.Lementauskas savo kaltės niekada nepripažino ir tikino, kad V.Urbonavičius jį provokavo. Tačiau teismas konstatavo, kad tai gynybos būdas. Teisėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad, bendraudamas su V.Urbonavičumi, E. Lementauskas laikėsi konspiracijos, kalbėjo pašnibždomis, signalais, ir tokius veiksmus atliko norėdamas siūlyti kyšį, ir nuo pat pradžios rodė iniciatyvą.
Buvęs „tvarkietis“ E.Lementauskas 2012 metais dalyvavo Seimo rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas, tačiau į parlamentą nebuvo išrinktas ir lapkričio 16 dieną pasibaigus praėjusios kadencijos Seimo įgaliojimams prarado turėtą teisinę neliečiamybę.