„Teismui nekyla jokių abejonių, jog teisėjų, kaip valstybės valdžią vykdančių valstybės pareigūnų, korpuso formavimas yra tokia Respublikos Prezidento veikla, kuri yra susijusi išimtinai ir išskirtinai su jo įgyvendinama valstybės valdžia, o ne su viešuoju administravimu susijusi veikla, todėl administraciniai teismai negali tirti tokios Respublikos Prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti Respublikos Prezidentą išleisti aktą (dekretą), susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu“, – nurodė teisėjas Tomas Blinstrubis.
Su E. Misiūno skunde pateiktais argumentais susipažinęs teismas pažymėjo, kad buvęs vidaus reikalų ministras „ginčija Respublikos Prezidento veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia“, tačiau Konstitucijoje ir Teismų įstatyme yra numatyta, kad šalies vadovas, naudodamasis įstatymuose numatyta diskrecijos teise, sprendžia dėl teisėjo skyrimo į pareigas, todėl tokia šalies vadovo valdžios vykdymo funkcija nelaikytina viešuoju administravimu.
„Šią funkciją vykdydamas Lietuvos Respublikos Prezidentas nėra viešojo administravimo subjektas, nes įgyvendina valstybės valdžią“, – teismo teigimu, administracinio ginčo dalyku negali būti tokia šalies vadovo veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, todėl E. Misiūno keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti E. Misiūno skundą, dar negalutinė – buvęs vidaus reikalų ministras ją galės skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Į teismą E. Misiūnas kreipėsi, kai šalies vadovas atsisakė svarstyti klausimą dėl jo sugrąžinimo į anksčiau eitas teisėjo pareigas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Kreipdamasis į teismą E. Misiūnas prašė pripažinti, kad Prezidento kanceliarija ir Teisės grupės patarėjai, nepateikdami raštiško atsakymo į prašymą, pažeidė ne tik Konstitucijoje, bet ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytas nuostatas, bei nepaisė atsakingo valdymo principo. Be to, jis taip pat prašė pripažinti, kad „prezidentas, vienasmeniškai ir subjektyviai nusprendęs neskirti manęs teisėju, nepaisė Teismų įstatyme ir Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraše, bei Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše nustatytų nuostatų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus.“
Norėjo gauti ir pinigų
E. Misiūnas mano, kad jo, kaip buvusio teisėjo, teisėti lūkesčiai yra pažeisti, todėl teismo prašė jam iš Prezidento kanceliarijos priteisti „negautą darbo užmokestį už laiką, kai nepagrįstai buvau nepaskirtas teisėju“. Anot jo, per mėnesį tai sudarytų beveik 3,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Buvęs vidaus reikalų ministras taip pat teismo prašė pripažinti, kad G. Nausėdos išsakyti „teiginiai, jog „mečiau teisėjo darbą dėl politinio posto“, „nesugebėsiu būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“, bei kad man reikia „politinio atšalimo“ yra niekiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais“.
Anot E. Misiūno, tokie šalies vadovo žodžiai „žemina sąžiningai ir garbingai dirbančio asmens garbę ir orumą, menkina mano turėtą ir puoselėtą aukštą profesionalaus teisininko reputaciją, paneigiantys mano, kaip skaidraus ir sąžiningo STT pareigūno ir teisėjo reputaciją.“
„Pripažinti, kad tokie Prezidentūros teiginiai pažemino mane kaip buvusi politiką, „sutrypė“ sąžiningos, skaidrios politikos sampratą, paneigė galimybę dorai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonėms“, – E. Misiūnas nurodė, kad tokie teiginiai jam sukėlė asmeninius išgyvenimus, netikrumo jausmą, todėl jis taip pat prašė priteisti 10 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teismui E. Misiūnas taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją (NTA) ir Prezidento kanceliariją atlikti visas buvusio teisėjo skyrimo teisėju procedūras bei išsireikalauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymą „apie mane pateiktą informaciją“.
Išimtinė prezidento teisė
Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti E. Misiūno pateiktą skundą, pažymėjo, kad šioje byloje „ginčas galėtų būti keliamas nebent tik dėl Prezidento kanceliarijos ir NTA atsisakymo atlikti veiksmus“, tačiau, anot teisėjo T. Blinstrubio, administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.
Pasak teismo, Prezidento kanceliarija „nėra įgaliota priimti privalomo pobūdžio sprendimų, kurie sukeltų teisines pasekmes E. Misiūnui, kadangi išimtinė teisė spręsti dėl teisėjo skyrimo į pareigas priklauso būtent prezidentui.“
„Įvertinus pareiškėjo keliamų reikalavimų turinį, akivaizdu, jog jis nesutinka su motyvais, dėl kurių jį buvo atsisakyta skirti į teisėjo pareigas, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu priimtu ir tiesiogiai teisines pasekmes sukeliančiu Respublikos Prezidento atsisakymu, su Respublikos Prezidento valiniu sprendimu, – pažymėjo teismas. – Tuo tarpu pats Kanceliarijos raštas, kaip minėta, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, o teismas negali imtis klausimo, susijusio su Respublikos Prezidento veikla įgyvendinat valstybės valdžios įgaliojimus, sprendimo.“
Anot teismo teisėjų, kaip valstybės valdžią vykdančių valstybės pareigūnų, korpuso formavimas yra tokia prezidento veikla, kuri yra susijusi išimtinai ir išskirtinai su jo įgyvendinama valstybės valdžia, o ne su viešuoju administravimu susijusi veikla, todėl administraciniai teismai negali tirti tokios prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti prezidentą išleisti dekretą, susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu.
Teismas taip pat nurodė, kad administracinėje teisenoje nėra numatyto galimai pažeistų teisių gynimo būdo, nes asmens garbės ir orumo gynimo tvarką reglamentuoja civilinio teisinio pobūdžio normos, todėl dėl pažeistos garbės teismas E. Misiūnui pasiūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.