Teismo sprendimu įmonė, nuo 1995 metų Galvės ežero pakrantėje valdanti buvusią ir dabar apleistą irklavimo bazės teritoriją, galės ją atstatyti bei naudoti jachtklubo veiklai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 7 dieną įpareigojo parko direkciją išduoti reikalavimus rengti valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą. Tai reiškia, kad bendrovė ateityje galės rekonstruoti bei naudoti jame esančius pastatus, elingą, prieplauką bei pakrantę.
LVAT panaikino 2017 metų spalį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – teismas tuomet nutarė, kad direkcija teisėtai neišdavė reikalavimų.
„Galiojantys įstatymai, išskyrus Žemės įstatyme numatytas išimtis, kurios šiai bylai nėra aktualios, garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijos garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą“, – rašoma LVAT nutartyje.
Į užsienį išvykęs Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas Gintaras Abaravičius BNS teigė apie teismo sprendimą nieko negirdėjęs, tačiau žadėjo jį pakomentuoti vėliau.
Tuo metu A. Zuokas teigė nekomentuosiantis, nes jis „čia ne prie ko“.
„Čia tik kelio pradžia“, – tepasakė jis.
„Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ teismams teigė, kad įmonė siekia suformuoti 1,2914 ha ploto sklypą, kuriame yra jam priklausantys administraciniai, ūkio ir kiemo pastatai, sandėlis, elingas, taip pat sutvarkyti avarinės būklės prieplauką ir pakrantę.
Direkcija 2017 metais atsisakė išduoti reikalavimus, nes buvusi irklavimo bazė patenka į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Jos teigimu, bendrovė buvusios irklavimo bazės teritoriją įsigijo 1995 metais, kai jau buvo įsigaliojusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, numačiusi panaikinti Vilniaus centrinį jachtklubą.
LVAT teisėjų kolegijos nuomone, parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.
Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ parko planavimo schemos sprendinius galės įgyvendinti derindamas visuomenės ir privačius interesus.
Sprendimai, ar leisti rekonstruoti buvusią irklavimo bazę, priklausys ir nuo Trakų rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos bei Kultūros paveldo departamento. Dvi pastarosios institucijos 2017 metais sklypo pertvarkymo projektui neprieštaravo, savivaldybė taip pat buvo leidusi jį pradėti rengti.
Registrų centro duomenimis, didžiausia „Trakų miesto Žalgirio jachtklubo“ akcininkė 2016 metais buvo bendrovė „BNA grupė“ (61,25 proc. akcijų). Dar 33,69 proc. akcijų priklausė Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, 5,05 proc. – A. Zuokui.
„BNA grupę“ valdo A. Zuokas (71 proc.), jos vadovas Gytis Trinkūnas (24 proc.) ir „Žalgiris“ (4,9 proc.), rodo RC duomenys.