Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną.
R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.
Atsakovas šioje byloje yra Seimas, jam atstovauja Seimo kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas (VSD) turi trečiojo asmens statusą.
VSD teigia vykdę pavestas funkcijas
VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė teismo posėdyje teigė, jog departamentas, paviešindamas pažymą, kurioje minimas R. Šukys, vykdė jam pavestas funkcijas. Pasak jos, pažymoje esanti informacija buvo svarbi viešajam interesui.
„VSD vykdė ir vadovavosi Žvalgybos įstatymo nuostatomis, vykdė jam įstatymo pavestas funkcijas. Kad savo veiksmus atliko teisėtai, turim neginčijamą faktą – tai konstatavo administracinis procesas. (...) Iš esmės mes šiandien vertinam teisėtai atliktų veiksmų turinį“, – teismo posėdyje sakė VSD advokatė.
Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.
2018 metų lapkritį liberalas Gintaras Steponavičius teiravosi buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Šukį, teigiama VSD medžiagoje.
Pasak advokatės, teiginys, dėl kurio kilo ginčas, yra pagrįstas kitų asmenų pokalbiais, o ieškovas yra paminėtas tik tiek, kiek jį minėjo šie asmenys.
„Valstybės saugumo departamentas jokios informacijos nesukūrė ir jis negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų kalbas“, – sakė K. Čeredničenkaitė.
Jos teigimu, šiai bylai yra svarbu, kad VSD teikė informaciją NSGK ne savo iniciatyva, o jų prašymu.
R. Šukys nori paneigimo
R. Šukys šiuo metu eina Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigas. Jis sako buvęs vertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kai ėjo įvairias pareigas, tačiau ši neįžvelgdavo jokių kliūčių, jam buvo leidžiama dirbti su įslaptinta informacija.
„Aš manau, kad tik paneigimo paskelbimas yra adekvatus teisių apgynimas, kadangi pažyma paskelbta, ji prieinama bet kam, visuomenei, joje yra, mano manymu, tikrovės neatitinkantys, mano garbę ir orumą žeminantys teiginiai“, – BNS sakė R. Šukys.
„Atitinkamai ir paneigimas turėtų būti taip pat publikuojamas, skelbiamas tokiu pat būdu“, – teigė jis.
Teisininko išsilavinimą turintis R. Šukys dvi kadencijas buvo Seimo narys, taip pat dirbo Seimo kontrolieriumi.
Kanceliarija: visuomenė turi interesą žinoti politikų veiklą
Su R. Šukio ieškiniu nesutinka ir atsakovu byloje esančio Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, atstovė.
„Visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą apie politikus, jų viešą veiklą, o taip pat apie jų ryšius su verslo struktūromis bei pastarųjų įtaką politikams bei politiniams procesams, o taip pat apie tokio veikimo metodus“, – teismui sakė advokatė Liudvika Meškauskaitė.
„Ši visuomenės teisė žinoti vienareikšmiškai nagrinėjamoje byloje nusveria ieškovo ginamas teises“, – teigė ji.
L. Meškauskaitė sako, kad ginčo teiginiai Seimo informacinėje sistemoje paviešinti teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka.
Advokatė priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, kad informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą apie galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas, išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti.
„Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ribojimas taip, kaip to pageidautų ieškovas, (...) akivaizdžiai pažeistų visuomenės teisę gauti itin svarbią su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją“, – mano advokatė.
Reikalavimus atmetė teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet balandį galutinai atmetė R. Šukio reikalavimus neteisėtais pripažinti VSD veiksmus renkant, tvarkant ir paskleidžiant apie jį surinktus duomenis.
Teismas taip pat pažymėjo, kad VSD veiksmuose nėra prieštaravimo jokiam teisiniam reguliavimui, tad nėra ir vienos iš sąlygų atsirasti viešajai atsakomybei bei negalimas neturtinės žalos atlyginimas.
Seimo komitetui 2018 metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.