Nuteisti buvusį sostinės vadovą konservatorių siekė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau jos skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad netenkina prokuratūros skundo, apylinkės teismo nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo motyvus nėra pagrindo.
„Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V. Navicko veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, - paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zaleckienė.
Teismas taip pat įvertino byloje esantį garso įrašą, kuriuo rėmėsi kaltintojai.
„Pokalbis, kuris buvo įrašytas, nesiderina su politiko elgesiu. Neetišką elgesį įvertino etikos komisija. Jeigu elgesys neetiškas, nereiškia, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių“, - sakė nutartį paskelbusi teisėja.
V. Navickas posėdyje nedalyvavo.
Byla į Vilniaus apygardos teismą grįžo, kai vasario 4 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ankstesnę Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis V.Navickui. Byla grąžinta dar kartą apygardos teismui.
2013 metų birželį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą kaltintam buvusiam sostinės merui.
Tąkart apygardos teismas paskelbė, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog V.Navickas kišosi į valstybės tarnautojo veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas įrašas nebuvo ištisinis, kai kurios jo vietos buvo ištrintos. Liudytojas Arūnas Totoraitis aiškino, kad jis ištrynė vietas, kurios buvo susijusios su jo asmeniniu gyvenimu.
Apygardos teismas skelbė, kad apie V.Navicką byloje esanti informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V.Navicko atitikimą einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų pokalbių paviešinimo V.Navickas neteko posto.
Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų terminų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus. Bylos nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.
Jau pirmąjį nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas pabrėžė, kad politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog V.Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.
Tuo metu V.Navickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo A.Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino, kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo, padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu, tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo viešinti.
A.Totoraitis - buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė jį iš darbo atleido nepagrįstai.