Teismas konstatavo, kad per tarnybinį nusižengimo tyrimą padaryti procedūros pažeidimai yra esminiai, nulėmę neteisingos, neproporcingos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimą.
Trečiadienį paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Atleistas už nežymų pažeidimą
S. Survila buvo atleistas 2019 metų sausį už alkoholio vartojimą darbe, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus. Tuomet VST skelbė, kad pulkininko laipsnį turinčiam S. Survilai per visą tarnybos laikotarpį skirta 14 nuobaudų. Jis iš viso VST dirbo 26 metus.
Už nuobaudas S. Survilai iš pradžių buvo pažemintos pareigos. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad pareigūnas pažeidė įstatymą laiku nedeklaravęs, jog priklauso medžiotojų klubui.
„Nėra ginčo byloje, kad pareiškėjas, nepaisant aplinkybės, kad 2018 m. deklaracijoje nenurodė savo narystės Medžiotojų klube „Mielagėnai – 1“, kurio nariu jis yra nuo 2006 m., šią aplinkybę buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d., dėl narystės Medžiotojų klube nebuvo kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto“, – paskelbė LVAT.
„Nustatytas pažeidimas – iš esmės yra žinomos informacijos apie narystę medžiotojų klube nenurodymas iš naujo teikiamoje deklaracijoje – savo pobūdžiu nėra toks sunkus, kad galėtų būti vertinamas kaip paneigiantis pareiškėjo galimybę eiti pareigas statutinėje tarnyboje“, – mano LVAT.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VST vado įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti jį į buvusias pareigas – Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
Liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas S. Survilos skundą atmetė.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies.
Trijų teisėjų kolegija panaikino Viešojo saugumo tarnybos 2019 metų sausio 17 dienos įsakymą atleisti S. Survilą iš vidaus tarnybos.
„Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui pritaikytos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai įvertino jos taikymui reikšmingas faktines aplinkybes ir Vidaus tarnybos statuto normas, nepagrįstai rėmėsi nutraukto tarnybinio patikrinimo išvada, nevertino pritaikytos nuobaudos proporcingumo aspektu, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą“, – rašoma LVAT nutartyje.
VST pažeidimai atleidžiant pareigūną
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad per tarnybinį nusižengimo tyrimą padaryti procedūros pažeidimai yra esminiai.
Teismas mano, kad S. Survilai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, VTEK teikti paaiškinimai VST nebuvo žinomi, nes tarnybinė nuobauda paskirta nesusipažinus su VTEK sprendimo motyvais.
LVAT pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statute įtvirtinta taisyklė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda, „savaime nėra imperatyvas ir neturi būti suprantama, kad už kiekvieną, kad ir nesunkų nusižengimą turi būti taikoma griežčiausia priemonė“.
Teismas sako, kad tarnybinę atsakomybę taikančiam subjektui išlieka pareiga pagrįsti griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, taikymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėtų būti aplinkybės, patvirtinančios, kad tolesnė pareigūno tarnyba negalima ateityje dėl jo nesuderinamo poelgio su statutinei tarnybai keliamais reikalavimais.
Pasigedo pagrįstumo
Pasak teismo, VST 2019 metų sausio 17 dienos tarnybiniame pranešime nurodomos pareiškėjo tarnybą apibūdinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, nepaisant jų tendencingumo neigiamai apibūdinti pareiškėją, objektyviai nepagrindžia būtinumo pritaikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.
S. Survilos reikalavimą priteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą už nepagrįstą atleidimą teismas atmetė, grąžinimą į tarnybą teismas vertina pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VST darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo 2019 metų sausį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LVAT neturėjo duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, ir dėl to negalėjo priimti sprendimo. Šis klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.