Teismas nutartyje nurodė, kad šeima dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje, todėl jiems svarbi sūnaus pavardės rašyba, o skirtingas pavardės rašymas, su „V“ lietuviškuose dokumentuose ir su „W“ lenkiškuose bei belgiškuose, sukelia nepatogumų. Teismui taip pat yra perduotas analogiškas M.Runevič–Vardyn prašymas ir dėl antrojo vaiko.
Tai yra jau trečias teismo sprendimas asmenvardžių originalios rašybos bylose, kuris įtvirtina originalią pavardės rašybą, pranešime pažymi Europos žmogaus teisių fondas,
Kaip anksčiau skelbė BNS, už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė Miglė Vantens pasiekė, kad jos pavardė santuokos liudijime būtų įrašyta su raide „w“. Vasario pabaigoje priimtas teismo sprendimas jau įvykdytas, kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta santuokos liudijime.
Tai – antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime. Pirmoji liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardė Pauvels po teismo sprendimo pakeista į Pauwels. Šiuo metu ji teisme siekia, kad originali pavardė būtų rašoma ir pase.
Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“, kuriam atstovauja Evelina Baliko, tarpininkauja dar keliems pareiškėjams. Į teismą kreipėsi prancūzo ir lietuvės šeima, kurių vaikui Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą su originalia pavarde „Jacquet“, siūlydama ją keisti į į „Jackuet“ arba „Žakė“. Kaip nurodė E.Baliko, 2004-aisiais Lietuvoje gimusiam vaikui anksčiau buvo išduotas pasas su originalia pavarde.
Teismui taip pat perduotas Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus (Mickevičiaus) skundas. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „ w“. Tuo metu už Naujosios Zelandijos piliečio ištekėjusi Kristina Veston teismo prašo įpareigoti Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti pavardę „Weston“ santuokos liudijime.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.