LAT atmetė pareiškėjos kasacinį skundą kartu su moters teigimu, jog jai išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase yra įrašyta jos pavardė su „V" raide, kuri, moters teigimu, Austrijoje neegzistuoja.
LAT pažymėjo, kad sukūrus Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba ir nesugramatinta forma reglamentavimą pareiškėja turės galimybę kreiptis dėl jos vardo ir pavardės įrašymo kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina ir teisinis reglamentavimas įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai, naudojant lietuvių kalbos raidyne esančias raides, taip pat ir visi civilinės būklės aktų įrašai turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles. Todėl teismai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išduoti jai santuokos liudijimą ir jame pareiškėjos pavardę įrašyti su „W" raide.
LAT nurodė, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tai neprieštarautų Konstitucijos 14 straipsniui bei konstitucinei doktrinai. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, taip pat tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tačiau kol kas šis teisinis reglamentavimas nėra sukurtas.