Tačiau už tai privalo atsakomybę prisiimti gydymo įstaiga, neužtikrinusi pacientės saugumo. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, kuris iš Kretingos ligoninės pacientei priteisė 2 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Dvasinius išgyvenimus sąlygojo ne tik jos iššokimo pro palatos langą faktas, bet ir nerimas dėl medicinos įstaigos tinkamai teikiamos priežiūros pacientei, jai būnant neadekvačioje būsenoje“, – teismas pažymėjo, kad priteista kompensacija turėtų nukentėjusiajai atlyginti patirtą žalą. Tiesa, moteris savo patirtus dvasinius išgyvenimus buvo įvertinusi gerokai didesne suma – 25 tūkst. Eur, bet ši suma, anot teisėjų, yra gerokai per didelė ir neproporcinga gydymo įstaigos padarytai žalai.
„Atsakovės (Kretingos ligoninės – Delfi.lt) gydytoja neurologė neužtikrino ieškovės (pacientės – Delfi.lt) saugumo neapribodama jos galimybių judėti ir ši aplinkybė faktiškai lėmė ieškovei kilusią žalą, – paskelbė teismas. – Ieškovė dėl atsakovės gydytojos neveikimo prarado galimybę išvengti susižalojimų, patirtų jai iššokus pro langą, ir su tuo susijusios neturtinės žalos.“
Pasak teisėjų, ligoninės gydytoja „neveikė pagal rūpestingo profesionalo standartą, nesiėmė maksimalių pastangų organizuoti tinkamą ligonės priežiūrą, laiku ir tinkamai nereagavo į pacientės būklę“, todėl „pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, neužtikrino kokybiškų medicinos paslaugų“.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria Kretingos ligoninė įpareigota pacientei atlyginti žalą, įsiteisėjo iš karto nuo jos paskelbimo. Anksčiau bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nukentėjusiosios ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo atmetęs kaip nepagrįstą – esą gydytoja, teikdama medicinines paslaugas, tinkamai ir laiku atliko savo pareigas.
Kreipdamasi į teismą moteris nurodė, kad jai 2013-2016 m. nebuvo diagnozuotas galvos smegenų dešinės temporalinės skilties navikas, todėl esą dėl to ji beveik trejus metus buvo gydoma dėl psichikos ligų.
„Psichikos ligų gydymo metu vartojau labai daug vaistų, taip dar daugiau gadindama savo sveikatą, leidau laiką psichikos gydymo įstaigų stacionaruose, beveik trejus metus buvau priversta kentėti skausmus, – nurodė ji. – Dėl galvos smegenų piktybinio naviko nediagnozavimo ir jo savalaikio nepašalinimo 2016 m. balandžio 19 d., būnant Kretingos ligoninėje, man pasidarė bloga, netekau sąmonės ir orientacijos. Po kelių valandų blaškymosi iššokau pro palatos langą iš antro aukšto, patekau į statybinių atliekų konteinerį, susilaužiau koją, prasikirtau galvą, taip sukėliau pavojų savo gyvybei.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad su žaizdomis ir traumomis moteris pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, beveik po savaitės jai buvo atlikta galvos operacija pašalinant naviką.
Pacientė teigė, kad, pašalinus naviką, jos psichinė būklė pagerėjo.
„Beveik trejus metus nediagnozavus ligos, negavau man reikalingo gydymo, visą šį laiką buvau pasmerkta kentėti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat buvau priversta vaistais palaikyti gyvybę ir jais nuodyti organizmą, baimintis dėl savo gyvybės“, – nurodė ji.
Ją išnagrinėję teisėjai nurodė, kad liko neįrodytos pacientės nurodytos aplinkybės apie gydytojų jai netinkamai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas esą nesiėmus veiksmų sunkiai ligai patvirtinti bei nedėjus maksimalių pastangų laiku paskirti adekvatų gydymą. Be to, teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, konstatavo, kad pacientei psichinės ligos išsivystė ne dėl turimo auglio galvoje.
Tačiau teismas konstatavo, kad Kretingos ligoninė privalėjo užtikrinti pacientės saugumą. Nustatyta, kad tą dieną, kai ji iššoko iš antrojo aukšto, moteris nuo pat ryto buvo nerami, nenorėjo gulėti lovoje, vaikščiojo po skyrių, jai buvo suleisti vaistai pagal gydytojos paskyrimą, iškviestas gydytojas psichiatras.
„Neramią pacientės būklę buvo pažymėjusi ir ieškovės motina, tą rytą lankiusi dukrą, šios liudytojos tvirtinimu, ji prašė gydytojos taikyti dukrai tam tikrus laisvės suvaržymus, kadangi liudytoja bijojo dėl ieškovės psichinės būklės ir kad ji savo veiksmais gali sau kaip nors pakenkti“, – apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, ši aplinkybė nėra svarbi vertinant gydytojos neurologės veiksmus, kurių ji ėmėsi reaguodama į pacientės neramią būklę, kadangi gydytojų teikiama pagalba neturi ir negali priklausyti nuo pacientą lankančių asmenų įžvalgų, pastebėjimų ar pageidavimų.
„Tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių neadekvačią ieškovės būklę prieš jai iššokant pro langą, ir tokią būseną patvirtinant ieškovę gydžiusiai gydytojai neurologei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši gydytoja nesiėmė visų reikiamų bei maksimalių priemonių, padėsiančių išvengti sunkių ieškovės sveikatai jai iššokus pro langą pasekmių“, – pabrėžė teisėjai.
Pasak jų, praėjus savaitei po incidento Kretingos ligoninėje vyko Vidaus medicininio audito grupės posėdis, kuriame pažymėta, kad vidaus ligų skyriaus vedėja gydytoja, apžiūrėjusi pacientę, nurodė sekti jos būklę ir, esant reikalui, imtis skubių priemonių, tačiau gydytoja neurologė neveikė pagal rūpestingo profesionalo standartą, nesiėmė maksimalių pastangų organizuoti tinkamą ligonės priežiūrą, laiku ir tinkamai nereagavo į pacientės būklę.
„Ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, stiprų išgąstį, nesaugumo jausmą, jog gydymo įstaigą, turinti teikti visapusišką pagalbą, neužtikrino pacientės saugumo jai nekontroliuojant savo veiksmų“, – pabrėžė teismas.