„Kaltinamasis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą“, – teisėja Eglė Ramanauskienė paskelbė, kad svetimu dokumentu pasinaudojusio vilniečio Ruslano P. veiksmai yra kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, todėl nuteistasis privalės atlikti 20 parų arešto bausmę. Kadangi vyras jau dvi paras buvo praleidęs policijos areštinėje, šios dienos jam buvo įskaičiuotos į bausmę.
Tiesa, Ruslanui P. grėsė dar griežtesnė bausmė, tačiau jis pripažino kaltę, gailėjosi ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų skirta ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro pasiūlyta bausmė. Atsižvelgiant į tai, teismas nuteistajam skirtą 30 parų arešto bausmę sumažinio trečdaliu.
Svetimą galimybių pasą praeityje du kartus teistas ir šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruotas Ruslanas P. panaudojo dar spalio 6 d., kai apie 15.20 val. atvyko į sostinėje esantį prekybos centrą „Ozas“ ir pateikė apsaugos darbuotojams. Kadangi kilo abejonių, kad vyrui priklauso jo turimas dokumentas, apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus.
Per apklausą policijoje Ruslanas P. pripažino, kad panaudojo svetimą dokumentą. Jis aiškino, kad dar prieš savaitę iki įvykio prie troleibusų žiedo ant žemės rado atspausdintą galimybių pasą. Asmens, kuriam jis priklausė, vyras teigė nepažįstantis.
„Šis dokumentas gulėjo ant žemės, prie išlipimo iš troleibuso vietos, todėl aš jį pasiėmiau ir laikiau pas save, o vėliau, eidamas į prekybos centrą, jį parodžiau prie įėjimo stovėjusiam apsaugos darbuotojui, – sakė Ruslanas P. – Jis mane praleido, o vėliau, jau būnant prekybos centre, dokumentą turėjau parodyti kitam apsaugos darbuotojui, kuris suprato, kad tai yra ne man priklausantis galimybių pasas.“
Kai tyrėjai Ruslanui P. įteikė pranešimą apie įtarimą, vyras savo kaltę dar kartą pripažino visiškai ir patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus.
Teismas pripažino, kad Ruslanas P. gatvėje galėjo rasti svetimą dokumentą, tačiau pažymėjo, kad atsakomybė kyla ir ne tik už neteisėtą jo panaudojimą, bet ir laikymą.
„Skiriant bausmę Ruslanui P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, – dar neįsiteisėjusiame baudžiamajame įsakyme nurodė teismas. – Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Ruslaną P. – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. (…) Teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, minimaliai ribai.“
Tai jau ne pirmoji teisme išnagrinėta byla dėl neteisėto galimybių paso panaudojimo – kitiems nuteistiesiems buvo skiriamos net beveik 5 tūkstančius eurų siekiančios baudos, vienam nuteistajam skirta 45 parų arešto bausmė, bet jos vykdymas buvo atidėtas.