„Nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių“, – BNS sakė teismo atstovė Ieva Stumbrienė. Tokiu pagrindu byla nutraukta S. Skverneliui ir T. Beržinskui.
Teismas konstatavo, kad jie nėra tinkami subjektai šioje administracinio nusižengimo byloje.
Pasak teismo, asmens kaltė, neteisėti veiksmai nepasitvirtino, nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Žurnalistės Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė siekė buvusio premjero S. Skvernelio, jo patarėjo T. Beržinsko, tuometinio Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio ar kito tarnautojo atsakomybės dėl atsisakymo pateikti žiniasklaidai pasitarimo garso įrašą.
„Nenustatyta, kad A. Stončaitis būtų atsisakęs suteikti informaciją, nenurodydamas atsisakymo priežasčių ar kitaip pareiškėjams trukdęs atlikti profesines pareigas, kaltė, neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra jo kaltę pagrindžiančių neabejotinų faktų“, – rašoma antradienį paskelbtame teismo nutarime nutraukti bylą A. Stončaičiui.
Nutarimas nėra galutinis – per 20 dienų jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Ši byla jau antrą kartą buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jam bylą kovą grąžino Aukščiausiasis Teismas.
Žurnalisčių pareiškimą iki šiol buvo atmetęs tiek Vilniaus apylinkės, tiek Lietuvos apeliacinis teismai. Jie teigė, kad žurnalisčių skundas buvo nepakankamai konkretus.
Anksčiau apylinkės teismas teigė, kad neaišku, kokiam asmeniui prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą, nenurodomi būtini asmens duomenys, taip pat neaišku, kuris konkretus asmuo ir kokiais konkrečiais veiksmais galėjo pažeisti įstatymus.
Aukščiausiojo Teismo vertinimu, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai konkrečių duomenų bylos nagrinėjimui pradėti.
Žurnalistės į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, garso įrašą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.
Atsakydama žurnalistams Vyriausybė teigė, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei teigė neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus. Šiuo argumentus teismas atmetė.
Po kilusio ginčo su Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas, šių įstaigų vadovams užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų.