Teismas paskelbė, kad spalvotas perėjos dažymas sostinės Pylimo gatvėje palaiminusi savivaldybės administracija policijai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o pareigūnai nepateikė jokių įrodymų apie būtent dėl spalvotos kelio dangos kilusius eismo įvykius.
Trijų teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės administracija taip pat neturi jokių duomenų (pareiškimų, skundų ar pranešimų apie administracinės teisės pažeidimus), kad spalvotas kelio dangos elementas Pylimo ir Vingrių gatvių sankryžoje kelia pavojų eismo dalyvių ar pėsčiųjų saugumui.
„Pėsčiųjų perėjos nudažymas vaivorykštės spalva nėra priskiriamas prie techninių eismo reguliavimo priemonių, todėl toks kelio ženklinimas neturėjo būti derinamas su policija. Vadinasi, dėl sprendimo, kuriame iš esmės yra tik nurodyta bendro pobūdžio informacija ir įtvirtintas atsakovės ir pareiškėjo nuomonių skirtumas, ginčas administraciniame teisme negali būti sprendžiamas. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra“, – rašoma teisėjų Sauliaus Jakaičio, Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės nutartyje.
Pasak teismo, nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Vilniaus apskrities policija buvo pateikusi skundą teismui, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pernai liepą priimtą sprendimą dėl vaivorykštinės perėjos senamiestyje ir pašalinti spalvotus kelio dangos elementus.
Pareigūnai nurodė, kad pėsčiųjų perėja, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, yra ne tik dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, bet visas plotas tarp linijų, kuris yra vienspalvis, todėl minėtos pėsčiųjų perėjos visuma yra techninė eismo reguliavimo priemonė ir bet kokios meninės instaliacijos ar kitos rūšies grafičiai yra negalimi ir gali sudaryti konfliktines situacijas eisme, kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui.
Tuo metu savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydama, kad skundžiamas sprendimas policijai nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat nėra ir administracinis aktas, kurio teisėtumo klausimas galėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.
Ji taip pat akcentavo, kad gatvės danga gali būti įvairi (asfaltas, trinkelės, akmeninis grindinys („brukas“) ir kt.), taip pat gali skirtis ir dangos spalva, priklausomai nuo jos rūšies, jokie teisės aktai nereglamentuoja gatvės dangos spalvos reikalavimų ar apribojimų, įskaitant ir leistinas ar draudžiamas dangos spalvas tarp perėją ženklinančių stačiakampių.
Perėja LGBT bendruomenę palaikančiomis spalvomis nuspalvinta 2018 metais, Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją išvakarėse, vėliau ji buvo uždažoma prieš LGBT nusiteikusių žmonių.
Iš teismo dokumentų matyti, kad į šį ginčą taip pat buvo įsitraukusi ir Susisiekimo ministerija – ji raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu imtis veiksmų dėl nereglamentuoto ir eismo dalyvius klaidinančio ženklinimo pašalinimo.
Vilniaus apygardos teismo ketvirtadienį priimta nutartis nėra galutinė ir per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.