Į posėdį atvyko visi trys kaltinamieji su savo advokatais.
G. Vainauskas žurnalistams sakė, kad vykdęs tik žurnalistinį tyrimą ir su kaltinimais nesutinka. Jis ketina duoti parodymus po liudytojų apklausos.
„Yra pokalbis, kaip jis rutuliojosi, čia kita kalba. Bet iš to kurpti bylą...tai yra primityvu ir politinis bandymas kažką pamokyti“, – sakė G. Vainauskas.
„Aš nepriimu, nesutinku ir niekad nepriimsiu“, – apie kaltinimus žurnalistams sakė R. Paksas. Jis mano, kad jo byla susijusi su siekiu jį pašalinti iš dalyvavimo rinkimuose. Jis sakė nieko nežinąs apie G. Vainausko esą vykdytą žurnalistinį tyrimą.
Į pirmąjį teismo posėdį liudytojai nekviečiami, ketinama paskelbti kaltinamąjį aktą ir pasiūlyti duoti parodymus kaltinamiesiems, BNS sakė teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.
Prokurorai įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo juos paveikti ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.
Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad pinigai būtų perduoti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Tačiau, pasak STT, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado.
Teisėsauga įtaria, jog už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie buvo pašalinti.
Pernai vasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas užtruko, nes buvo kreipiamasi į Europos Parlamentą dėl Europos Parlamento nario R. Pakso neliečiamybės panaikinimo. Šią vasarą gavus Europos Parlamento leidimą, buvo atlikti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir baudžiamoji byla pasiekė teismą.
Kaip skelbė STT ir prokuratūra, R.Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.
Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas A. Zabulis. Teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.
STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais.
G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.
Visi trys kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus. R. Paksas tvirtina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
R. Paksas prieš Vilniaus apygardos teismą stos antrą kartą – 2004 metais teismas nagrinėjo nušalintojo prezidento bylą, kurioje jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Vėliau jis buvo išteisintas.