Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė taip pat pranešė nusprendusi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.
Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.
„Teisėjų taryba nepateikė ieškovui suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą, kuris pasireiškė jo teisinės gynybos suvaržymu“, – sakė teisėja R. Petkuvienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad teisėjo etikos pažeidimai nėra slapta informacija, todėl E. Laužikas turėjo turėti galimybę su ja susipažinti.
„Atsakovė privalo išlaikyti procedūrinį teisingumą užtikrinančias taisykles, kurios skirtos faktinių aplinkybių vertinimo objektizavimui“, – pažymėjo teisėja.
R. Petkuvienė taip pat tvirtino, kad E. Laužiko veiklą svarsčiusios Teisėjų tarybos sudėtis neužtikrino nešališkumo, nes posėdyje dalyvavo vienas teisėjas, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir vienas teisėjas, kuris kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimas, kaip konsultavęs LAT nagrinėjamo skundo klausimais.
Kalbėdama apie E. Laužiko elgesio, kaip drausmės pažeidimo, vertinimą teisėja pabrėžė, kad prokuratūros pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus fakto, kurį būtų galima objektyviai patikrinti įrodinėjant teisėjo vardą pažeminusį poelgį.
„Teismas atmetė atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovas toleravo pasiūlymą atsilyginti, nes nėra įrodytas faktas, kad ieškovui toks pasiūlymas buvo pateiktas“, – pažymėjo R. Petkuvienė.
Ji taip pat teigė, kad byloje buvo įrodyta, kad E. Laužikas kalbėjosi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju apie šio teismo nagrinėjamas bylas, tačiau nebuvo įrodyta, kad jis domėjosi būtent viena konkrečia byla ir siekė paveikti teisėją dėl jo pažįstamai verslininkei naudingo sprendimo priėmimo.
„Todėl tai negali būti prilyginta teisėjo vardo pažeminimui, už kurį taikytina sankcija – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga jos tikslui“, – tvirtino teisėja.
Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.
Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.
E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.
Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.
Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs šioje korupcijos byloje taip pat kaltinamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.