Savivaldybė paskaičiavo didžiulę baudą
Garsiai skambėję Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus pažadai pamokyti įžūlius NT vystytojus, kurie netinkamai elgiasi su medžiais, subliuško teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2022 m. priėmė sprendimą, kuriame teigiama, kad savivaldybė, pasitvirtindama metodiką, kuria skaičiuoja žalą dėl nukirstų medžių, viršijo savo įgaliojimus, o pati metodika yra neteisėta. Tačiau savivaldybės toks teismo sprendimas neįtikino, todėl jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pastarojo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, šių metų gegužės 24 d. paskelbė neskundžiamą teismo nutartį, kuria paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.
Teismo sprendimas susijęs su statytoju „Eikos statyba“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu „Dėl turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymui.
Kaip anksčiau Delfi nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, šiame teisme nagrinėta byla, kai ginčas kilo dėl Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, augančio karpotojo trikamienio beržo šaknų pažeidimo. Ieškovė iš atsakovės prašė prisiteisti 21 093,01 Eur žalos atlyginimą. Žalą lygiagrečiai paskaičiavo ir Aplinkos apsaugos departamentas. Tik bauda ir žala aplinkai buvo kur kas mažesnė nei tai, ką paskaičiavo savivaldybė.
Delfi straipsnį galite rasti čia.
NT vystytojams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Hitus Legal“ advokatė Eglė Akelė Delfi anksčiau teigė, kad vystytojai sumokėjo Aplinkos apsaugos departamento paskirtą baudą ir paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą. Tačiau įmonė laikosi nuomonės, kad du kartus už tą patį pažeidimą negali būti nubausta.
Taigi, savivaldybei susikūrus savo individualią žalos apskaičiavimo metodiką, kuri dubliuojasi su ta, kurią taiko Aplinkos apsaugos departamentas, Vilniuje, anot advokatės, įsigaliojo praktika, kad tas pats fizinis arba juridinis asmuo du kartus buvo baudžiamas už tą patį pažeidimą.
Įmonei nesutikus su savivaldybės paskaičiuota žala kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ir čia teismui kilo abejonė, kad savivaldybės metodika gali prieštarauti įstatymui. Dėl to teismas nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo nustatymo.
Teismas: savivaldybė viršijo savo įgaliojimus
Kaip nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, kurią Lietuvos vyriausias administracinis teismas paliko galioti nepakeistą, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintoje metodikoje nurodyta, kad ji skirta įvertinti ir apskaičiuoti statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamąją vertę (1 punktas); ir kad ji taikoma Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose pažeistiems ir žuvusiems želdiniams ir želdynams įvertinti ir jų atkuriamajai vertei apskaičiuoti (2 punktas).
„Aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas.
Šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones“, – konstatavo teismas.
Kaip pabrėžė teisėjų kolegija, Želdynų įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.
„Netgi tuo atveju, jeigu atsakovas (savivaldybė – red.) laikytų, kad pirmiau nurodytuose straipsniuose nurodomos metodikos apima tik gamtai, o ne savivaldybei (kaip želdinių savininkei) padarytos žalos dydį, ir šie dydžiai yra skirtingi, tai savaime nereikštų, kad savivaldybė (savivaldybės administracijos direktorius) įgytų kompetenciją patvirtinti kitą žalos apskaičiavimo metodiką.
(...) Kitaip tariant, bet kokie Vilniaus miesto savivaldybės patirti nuostoliai, susiję su želdinių atkūrimo ir/ar naujų želdinių veisimo ir priežiūros išlaidomis, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė juos patyrė kaip želdinių savininkė ar valdytoja, ar žala buvo padaryta želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, gali būti apskaičiuojami tik vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra detaliai išvardinta, kas konkrečiai yra pavesta savivaldybėms atliekant pirmiau nurodytas joms pavestas funkcijas, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kituose pirmiau minėtuose teisės aktuose savivaldybėms (ar jų institucijoms) nėra pavesta tvirtinti kokių nors metodikų (apskaičiavimo tvarkų) dėl kokios nors su želdyno sunaikinimu susijusios žalos“, – konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Ir galiausiai ji pasisakė, kad savivaldybė, patvirtinusi savo metodiką, viršijo savo įgaliojimus: „Taigi, loginė ir sisteminė teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija; kad savivaldybės institucijų kompetencija žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra nustatyta, ji taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguota Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją, t. y. ultra vires.“
Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, teismas priėjo išvados, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina.
Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė: „Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui.“
LVAT teismo sprendimą paliko nepakeistą
Sulaukus nepalankaus teismo sprendimo savivaldybės administracijos direktorius pateikė apeliacinį skundą. Tačiau teismo sprendimą peržiūrėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį paliko galioti nepakeistą.
„Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovo skundžiamas aktas yra norminis administracinis aktas. Priešingai nei teigia atsakovas, pati metodika nėra skirta vidiniam naudojimui, t. y. nelaikytina vidaus administravimo aktu, kuris skirtas konkretiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas aptariamą aktą analizavo tik dviejų požymių (visuotinai privalomas ir taikomas neapibrėžtam subjektų ratui) apimtyje bei visiškai nepasisakė dėl metodikos atitikties kitiems teismų praktikoje apibendrintiems norminio akto kriterijams.
(...) Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos įstatyminės normos nesudaro juridinio pagrindo metodikai kaip poįstatyminiam aktui, nustatančiam statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamosios vertės įvertinimą ir apskaičiavimą, priimti. Pažymėtina, jog anksčiau minėtos teisės normos, kurios nurodytos kaip juridinis metodikos priėmimo pagrindas ir cituojamos atsakovo apeliaciniame skunde, apibrėžia savivaldybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas tam tikrose srityse, tačiau šiose įstatymų nuostatose nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis, kad savivaldybės administracijos direktorius tvirtina tokio pobūdžio metodikas“, - rašoma LVAT nutartyje.
Galiausiai teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad savivaldybė viršijo savo įgaliojimus:
„Išanalizavęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad loginė ir sisteminė teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija; kad savivaldybės institucijų kompetencija žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra nustatyta, ji taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguota Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją.
Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).“
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas:
„Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.“
R. Šimašius žadėjo griežtai nubausti
Ryškiausias pavyzdys, kai teismo neteisėta pripažinta metodika mojuodamas buvęs meras R. Šimašius gąsdino „Skvero namų“ projektą Naujamiestyje vystančią bendrovę „Rewo“, kuri neteisėtai nukirto kelis medžius.
Delfi jau rašė: kai šalia daugiabučių statybvietės Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone buvo neteisėtai nukirsti 3 medžiai, viešojoje erdvėje kilo nemenkas skandalas. Abejingumu ir problemos ignoravimu apkaltintas Vilniaus meras R. Šimašius tuomet suskubo reaguoti ir savo Feisbuko paskyroje pranešė apie įmonei paskaičiuotą daugiau nei 117 tūkst. eurų žalą.
Tačiau Delfi išsiaiškino, kad mero pažadams nebuvo lemta išsipildyti. Įmonė sumokėjo 30 eurų baudą ir padengė 2004 Eur aplinkai padarytą žalą. Tai jai paskaičiavo Aplinkos apsaugos departamentas.