„MG Baltic“ civilinėje byloje iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ V. Bako siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Pernai birželio 5 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto tyrimo išvadas dėl neteisėto poveikio politiniams procesams: „Rosatom“ ir „MG Baltic“ grupės įvardytos grėsmėmis.
Seimo NSGK vadovas V. Bakas pristatydamas išvadas pažymėjo, kad interesų grupių kišimasis į politinius procesus valstybėje buvo sisteminis, truko daugelį metų.
„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – tada sakė V. Bakas.
V. Bakas teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių.
Kol vyko civilinė byla, teismas pritaikė draudimą V. Bakui naudoti teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
Koncernui „MG Baltic“ šiame procese atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius teigia, kad koncerno pateiktas ieškinys remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Konstitucija, siekiant apginti dalykinę reputaciją.
V. Bakas pats procese nedalyvavo, jam atstovavo advokatas. Politikas neplanuoja atvykti ir išklausyti teismo sprendimo, BNS paskelbimo išvakarėse sakė V. Bako advokatas Vidas Vilkas.
Pernai gegužę žiniasklaida paviešino dalį šalies vadovams bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktos VSD informacijos apie verslo įtaką politiniams procesams. Daugiausiai šios informacijos buvo apie koncerną „MG Baltic“, dalis – apie Liberalų sąjūdžio įkūrimo aplinkybes, koncerno įtaką partijos atstovams.
VSD pažyma buvo pateikta „valstiečio“ V. Bako vadovaujamam NSGK, kai šis tyrė interesų grupių poveikį politikams ir valstybės institucijoms.
NSGK išvadose tuomet nurodyta, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją, o V. Bakas žiniasklaidai teigė, kad koncerno laimėtų konkursų suma ir žala valstybei siekė 500 mln. eurų. Seimo patvirtintose išvadose „MG Baltic“ veikla įvardinta grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui.
VSD pažymoje išsakytus teiginius „MG Baltic“ taip pat siekia paneigti teismuose, VSD teiginius ginčijo ir Liberalų sąjūdis, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas, buvęs Seimo kontrolierius ir politikas Raimondas Šukys.
Teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kurioje įtarimai pateikti keliems politikams bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.