Poeto provaikaitis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukros asmens dokumentuose pavardė būtų įrašyta su „w“, taip pat, kad būtų išlaikyta ir vardo Alexia su „x“ rašyba.
Žemesnės instancijos teismas jau yra įpareigojęs Vilniaus policijos Migracijos valdybą įrašyti asmenvardžius taip, kaip to pageidauja pareiškėjai.
Sprendimą Migracijos valdyba apskundė.
Prancūzijos pilietis Romanas Goreckis – Mickiewiczius (Mickevičius) anksčiau kalbėdamas su BNS stebėjosi, kad jo Lietuvos ir Prancūzijos pilietybę turinčiai dukrai anksčiau išduotame pase buvo įrašyta tiek originali pavardė, tiek ir vardas Alexia, tačiau 2015-aisiais siekiant pratęsti paso galiojimą atsisakyta įrašyti nesulietuvintą vardą ir pavardę.
Jis pažymi, jog Vilnius ir yra unikalus dėl savo daugiakalbystės, tačiau šie sprendimai piliečius esą skirsto į „pirmarūšius ir antrarūšius“.
„Dabar ji gali keliauti su prancūzišku pasu. Bet aš galiu suprasti tuos žmones, kurie turi tik lietuvišką pasą – tai yra baisu, nemalonu, ypač dėl to, kad anksčiau tai buvo galima, dabar – nebe (...). Tai yra absurdiška“, – BNS sakė jis.
LVAT pirmadienį nusprendė, jog prancūzo ir lietuvės sūnaus, Lietuvos piliečio pase jo pavardė Jaquet turi būti įrašyta ir originaliai, ir sulietuvintais rašmenimis, t.y. Žakė.
Teisėjų kolegija vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog pavardės asmens dokumentuose Lietuvoje rašomos tik lietuviškais rašmenimis, taip pat išaiškinimu, kad originali rašyba yra nedraudžiama kitų paso įrašų skyriuje.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.
Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.