Teisėsaugos pareigūnai neslepia, kad ši byla išties yra išskirtinė: ikiteisminio tyrimo metu teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai nustatė, jog baudžiamojon atsakomybėn patraukto V. Judeikio galimai (kaltė dar neįrodyta) nusikalstamus veiksmus galima vertinti „kaip aktą, išreiškiantį jo priešišką poziciją moterų atžvilgiu ir siekimą simboliškai nubausti per nusikaltimo auką visas moteris ir tokiu būdu atsiteisti už patirtas nuoskaudas“.
Tokias išvadas ekspertai padarė susipažinę ne tik dėl dabar klaipėdiečiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, bet ir praeities nusikaltimų, kurie taip pat yra susiję su seksualiniu neliečiamumu.
„Jo neapykanta moterims ir noras „padaryti joms kažką bloga“ neturėjo jokių stabdžių bei visiškai nedomino jokios valstybinės įstaigos“, – apmaudo neslėpė šią siaubingą istoriją gerai žinanti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Teisėsaugos pareigūnai V. Judeikį sulaikė balandžio 16-ąją, kai išsiaiškino, kad būtent jis prieš dvi dienas galėjo įvykdyti siaubingą nusikaltimą Klaipėdoje. Šį nusikaltimą vyras, įtariama, įvykdė praėjus vos šešioms dienoms po to, kai buvo paleistas iš Pravieniškių kalėjimo. Čia jis praleido pusšeštų metų dėl anksčiau įvykdytų seksualinių nusikaltimų.
Nusikaltimas, dėl kurio dabar V. Judeikis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sukėlė didelį rezonansą visuomenėje: balandžio 14 d. vakarą, apie 19.15 val. Klaipėdoje, Dragūnų gatvėje esančiame miškelyje, užpuolė 19 metų merginą. Tai, ką jis padarė savo aukai, sunku suvokti: vyras iš pradžių merginą nutempė į miškelio gilumą ir galvą ėmė trankyti į medį, paskui ėmė ją smaugti, kol ši prarado sąmonę. Tada jis medžio šakomis ir iš namų atsineštais flomasteriais bei rašikliu ėmė žaloti jos intymiausias kūno vietas.
Tuo ši nesuvokiama egzekucija nesibaigė – vyras merginai ėmė pieštuku badyti krūtinę bei kaklo sritį, kol pieštukas sulūžo. Tada vyras merginą trumpam paliko – nuėjo į šiukšliadėžę išmesti nusikaltimo įrankius, bet tuo metu sunkiai sužalota auka atgavo sąmonę ir iš įvykio vietos pasišalino. Netrukus sugrįžęs maniakas jos nebesurado, bet dar spėjo pamatyti, į kurią pusę ji nuėjo. Žinoma, jis bandė merginą vytis, bet ši puolė į pirmo pasitaikiusio žmogaus glėbį ir paprašė pagalbos.
„Mergina, kuri buvo be batų ir pėdkelnių, buvo sužalota ir paprašė iškviesti pagalbą“, – vėliau policijos pareigūnams sakė ją nuo baisaus iškrypėlio išsaugojęs vyras.
Tada, kai buvo sulaikytas V. Judeikis, paaiškėjo šokiruojanti realybė: už grotų patekęs vyras prisipažino, kad brutaliai išniekintą merginą jis planavo nužudyti.
Per apklausą jis kalbėjo, kad tądien tiesiog vaikščiojo po miškelį, esantį šalia Klaipėdos vasaros estrados, kai „užėjo noras padaryti kažką bloga“.
„Pamatęs merginą, kuri buvo apsirengusi raudonu paltu, nusprendžiau ją užpulti, – jau uždarytas į areštinę kalbėjo V. Judeikis. – Tada trenkiau jos galvą į medį, po to smaugiau rankomis ir šaliku, kol mergina prarado sąmonę.“
Jis taip pat papasakojo, kaip išniekino savo auką, o paskui, kai nuėjo „išmesti daiktų“, anot jo, „mergina atgavo sąmonę ir pradėjo eiti“.
„Norėdamas ją neutralizuoti, tai yra prismaugti, ėmiau ją vytis, bet pamačiau kitą vyriškį, kuris ją išgelbėjo“, – sakė jis.
Kodėl taip pasielgė, V. Judeikis neaiškino, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad vyras susijaudina, kai žaloja savo aukas, taip pat bando keršyti moteriškos lyties atstovėms. Tiesa, ekspertai sako, kad vyras nusikaltimų padarymų metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nereikia taikyti priverčiamųjų teismo medicinos priemonių.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė daugybę liudytojų, bandė analizuoti V. Judeikio praeities padarytus nusikaltimus, kol galop buvo nuspręsta, kad jis bando keršyti moteriškos lyties atstovėms. Kodėl, neaišku, nors apklausta jo motina prisipažino, kad dėl gimdymo metu nutikusių problemų dar vaikystėje jam buvo nustatytas neįgalumas.
„Kai sūnus grįžo iš kalėjimo, žmona jam pasakė, kad su juo skiriasi, o tai jam sukėlė didžiulį stresą“, – aiškino vyro motina.
Ką jautė jauna mergina, kurią V. Judeikis užpuolė miškelyje, sunku ir apsakyti – tokių dalykų niekada ji nepamirš. Vienintelis dalykas, ko ji dabar nori – ne dalyvauti teisminiame procese, o visą šį košmarą pamiršti.
Ištrinti iš atminties. Pamiršti, nors ties baisūs prisiminimai ją persekioja iki šiol. Ir dar labai ilgai nepaleis.
V. Judeikis yra gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – jis yra teistas penkis kartus, iš kurių keturis kartus už seksualinius nusikaltimus.
Pirmą kartą jis įkliuvo tebūdamas 18 metų, kai netoli tos pačios Klaipėdos vasaros estrados užpuolė jaunas merginas, kurių viena buvo sužalota, o paskui ir išžaginta.
„Po to buvo plėšimai, vagystės, išžaginimas ir dar du pasikėsinimai“, – yra sakęs ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Arūnas Saunorius.
Anot jo, beveik toje pačioje vietoje V. Judeikis nusikaltimus įvykdė ir ir 2018 m., kai užpuolė jauną mamą, kuri vežė mažylį vežimėlyje. Po kelių dienų jo auka tapo vyresnė moteris.
Vėliau, kai jis tik išėjo į laisvę, parke užpuolė, stipriai sumušė, apiplėšė ir išžagino pusamžę klaipėdietę.
Komentaras
Kristina Mišinienė,
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė
„Šio brutalaus nusikaltimo kontekste mes keliame klausimą – kiek dar šis serijinis prievartautojas turi užpulti, išprievartauti, sužaloti moterų ir mergaičių, kad atkreiptų į save visuomenės, teisėsaugos, teismų rimtesnį dėmesį ir gautų adekvačią bausmę, gal ir gydymą?
Kviečiu šią istoriją sekti visus seksualinių nusikaltėlių registro priešininkus, aiškinančius, kad tai būtų papildomas atlikusių bausmę asmenų persekiojimas, o ir šiaip mūsų valstybėje yra visi prevenciniai saugikliai. Jei tokie saugikliai realiai egzistuotų, išleidžiant recidyvistą prievartautoją iš įkalinimo įstaigos, patikslinsiu, žmogų, kuris seksualiai susijaudina nuo savo aukų kraujo vaizdo, būtų pagalvota, kaip įspėti to pačio Klaipėdos miesto gyventojus, būtų skirtas didesnis dėmesys jo veiksmams gyvenamojoje vietoje.
Tragiška yra tai, kad prievartautojas visuose savo jau atliktų nusikaltimų epizoduose ieškojo aukų vos ne tose pačiose vietose, kaip suprantame, jo neapykanta moterims ir noras „padaryti joms kažką bloga“ neturėjo jokių stabdžių bei visiškai nedomino jokios valstybinės įstaigos.
Kitas klausimas būtų apie tai, kaip iš tikrųjų yra dirbama su daug kartiniais prievartautojais įkalinimo įstaigose? Ataskaitas apie kalėjimuose teikiamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą skaitome, bet norėtume išgirsti, koks tokios pagalbos efektyvumas, ar ji iš viso egzistuoja.
Aplaidumo ir melo pasekmės yra labai baisios.“
