Atlikdami ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad siekta nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu.
Be pačios D. Gineikatės teisiamųjų suole dar 4 įtariamųjų pavardės: buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, gydytojas traumatologas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė. Jie organizavo ir sukeitė buvusios NŽT direktorės kraujo mėginius.
Posėdyje taip pat numatyta S. Skersienės, A. Šulnio apklausa, o taip pat K. Grigonio, G. Abeciūno ir D. Gineikaitės, tačiau pastarųjų advokatai teismo paprašė, kad kaltinamieji parodymus galėtų duoti tik atlikus įrodymų tyrimą. Teismas tokį prašymą tenkino.
Kaltinamųjų pasiaiškinimai
A. Šulnius teisme pasakojo, kad negavo konkrečių nurodymų iš G. Abeciūno, taip pat kalbėdamas telefonu su K. Grigoniu, iš jo neišgirdo jokių neteisėtų prašymų. Kaltinamasis sakė, kad tą dieną pasidavė D. Gineikaitės tėvo prašymui atlikti pakartotiną kraujo tyrimą ir tai pavedė padaryti S. Skersienei. A. Šulnius sakė, kad mielai bendradarbiavo su teisėsauga, o dėl savo poelgio labai gailisi.
„Paskambinęs K. Grigonis, pasakė, kad pas tave atvyks direktoriaus pažįstamas žmogus, kuris tikrintas alkotesterio užfiksavo neleistiną alkoholio kiekį, todėl reikia dar kartą atlikti testą. Kitas skambutis, pokalbio turinys apie mokėjimą. Sakiau, kad tai kainuojanti procedūra ir dar asmuo nėra atvykęs. Po kurio laiko jis vėl paskambino ir pasakė, kad minėtas žmogus jau laukia prie kabineto“, – pasakojo medikas.
„Atvyko Vytautas Gineika su dukra. Pokalbis vyko tarp manęs ir jos tėčio. Aš aiškinau, kad tas testas jau neturės jokios reikšmės, nes jau yra praėjusios 4 val.,bet jie vis tiek pageidavo, kad kraujas būtų paimtas. Jos tėtis nuėjo į registratūrą sumokėti už procedūrą. O aš su Gineikaite pradėjau pildyti medicininę dokumentaciją.
Moteris buvo susijaudinusi, apsiašarojusi, pasakojo, kad įvyko techninis autoįvykis, nedidelis susidūrimas su kitu automobilio, kad ji buvo tikrinta alkotesteriu ir su parodymais nesutiko, todėl atvyko pakartotinio tyrimo.Vėliau paskambino Salomėja ir pakvietė išgerti kavos. Pasakiau, kad dabar reikia atlikti tyrimą, man kilo įtarimų, kad gali būti bandoma sukeisti mėginius“, - aiškinosi A. Šulnius.
Nesutampa parodymai
A. Šulniaus prašymu, S. Skersienė kitos dienos rytą, dar kartą paėmė kraujo mėginį iš buvusios NŽT direktorės. Kaip sakė pats A. Šulnius, tai buvo atlikta tam, kad nuraminti pačią D. Gineikaitę.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. Šulnius yra prasitaręs apie tai, kad D. Gineikaitei patarė gerti daugiau vandens, jog kitą dieną, paėmus kraujo tyrimą nebūtų rasta alkoholio pėdsakų, tačiau šiandien teismo salėje kaltinamasis tokių parodymų neatsiminė, bandė išsisukinėti, sakė, kad tai tyrėjų interpretacijos ir žodžių žaismas.
Pirminės apklausos metu duotuose parodymuose, A. Šulnius sako, kad G. Grigonis jam leido suprasti, kad jaučia spaudimą iš Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. Abecūno, o S. Skersienei jis pats paaiškino, kad reikės sukeisti gruodžio 19 d. ir 20 d. kraujo tyrimus. Tokių pirminių parodymų, A. Šulnius kratėsi.
Teisme savo versiją papasakojo ir kita, galimai su A. Šulniu bendradarbiavusi, kaltinamoji – S. Skersienė.
„Ruošiamės pietų pertraukai, paskambinau gydytojui Šulniui, pakviečiau jį kavos, tačiau jis mane pasikvietė į kabinetą, pasakė, kad reikės paimti kraują. Aš taip ir padariau. Kraujo nepadėjau į saugojimo vietą todėl, kad tuo metu nebuvo apsaugos, o ta vieta, kur laikome kraują yra užrakinama ir ją gali atrakinti tik apsauginis, vėliau užsimiršau, kad reikia palikti tyrimą, pagalvojau, kad ryte įdėsiu. Vėliau Šulnius man pasakė, kas reikės rytoj dar kartą paimti kraują, sakė, kad čia kažkas skambino, kas ji (aut. D. Gineikaitė) kažkieno pažįstama“, – pasakojo slaugytoja.
S. Skersienė teisme aiškino, kad kitą dieną, dėl nuovargio susimaišė: abejus tyrimus pažymėjo ta pačia data, po to į seifą įdėjo dar ir ne tą tyrimą, o nežinodama ką daryti su kitu mėginiu, jį išsivežė ir išmetė į prie savo namų esantį konteinerį.
Prašė nutraukti bylą
Atliekant ikiteisminį tyrimą D. Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Pernai vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų teisių vairuoti atėmimas.
Anksčiau teismo posėdžiuose, kaltinamųjų pusė konstatavo faktą, kad pagal Konstitucijos nuostatas, asmenys negali būti teisiami už tą patį nusikaltimą du kartus, todėl buvo prašoma nutraukti baudžiamąją bylą.
Pasak advokato A. Jakubausko, tai galimas Konstitucinių nuostatų pažeidimas.
„Konstituciją turi gerbti visi, todėl teismo prašau nuosekliai išnagrinėti ir priimti teisiškai pagrįsta sprendimą“, – sakė advokatas.
Gynybos prašymą nutraukti bylą, teismas šiandien atmetė.
Daromas šou?
D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo patarėjui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Advokatas Aleksandras Jakubauskas, atstovaujantis S. Skersienę ir A. Šulnių, anksčiau teisme teigė, kad bylos aplinkybės yra įgavusios nesveiką šou elementą.
„Tau jau žiniasklaidos etikos klausimas. Prieš prasidedant posėdžiams, atsiranda straipsniai su bylos duomenimis. Pažodžiui cituojama baudžiamosios bylos medžiaga, cituojama mano ginamojo parodymai, taip pat pokalbio telefonu įrašai. Jokių leidimų niekas, niekam nebuvo davę viešinti baudžiamosios bylos medžiagos. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl straipsnyje paviešintų duomenų“, – sakė advokatas A. Jakubauskas.
Teismas tokį prašymą dėl straipsnyje nurodytų aplinkybių atmetė, nes suabejojo jo pagrįstumu.
Buvo klausomasi pokalbių
Teisėsaugos iniciatyva buvo pasiklausomi D. Gineikaitės ir Gintaro Jono Furmanavičiaus telefoniniai pokalbiai, dėl galimos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) aferos. Tokiu būdu buvo sužinota apie kaltinamosios prašymą nuslėpti jos užfiksuotą nusikaltimą, tačiau G. J. Furmanavičius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nebuvo užfiksuota, kad NŽT patarėjas padėjo vykdyti nusikalstamą veiką.
G. J. Furmanavičius, vykdydamas neteisėtus D. Gineikatės nurodymus, telefonu susisiekė su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos viršininku Remigijumi Stuku, tačiau pareigūnui atsisakius „padėti“, vėliau buvo bandoma skambinti net ir susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui.