Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad šiuo metu oficialiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenančio K. Venckaus skundo, pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą privalo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Anksčiau šis teismas buvo atsisakęs priimti K. Venckaus ir jam atstovaujančio advokato Aido Venckaus (jis pareiškėjo tėvas) skundą.
Į teismą K. Venckus kreipėsi dėl VVTAĮT priimto sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta sudaryti sąlygas „pamatyti priverstinai pradangintą pusseserę“ – skunde teismui N. Venckienės sūnus prašė „skubiai sudaryti sąlygas pamatyti priverstinai pradangintą pusseserę“.
„Aš pats neturiu galimybių kreiptis į pusseserės mamą, nes nežinau, kur ji ir mano pusseserė yra“, – nurodė K. Venckus.
Jis taip pat pažymėjo, kad apie savo pusseserę neturi jokios informacijos, nors anksčiau juos siejo „labai artimi emociniai ryšiai“.
Tuo metu VVTAĮT atstovai nurodė, kad tarnybos turimais duomenimis, K. Venckaus pusseserei ir jos motinai „Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimu yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio“, o detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija.
„Tarnybai nėra žinoma ir negali būti teikiama informacija apie K. Venckaus pusseserę“, – valstybės institucijos atstovai pažymėjo, kad jie negali įgyvendinti Civiliniame kodekse numatytų nuostatų dėl „galbūt esančio ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo jį galbūt sieja emociniai ryšiai“.
Pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs priimti K. Venckaus skundą, nes manė, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir dėl sąlygų pasimatyti su giminaite sudarymo nurodė kreiptis ne į administracinį, o į bendrosios kompetencijos (apylinkės) teismą.
Tačiau K. Venckus ir jam atstovaujantis advokatas šią teisėjų nutartį apskundė apeliacine tvarka. Jų skunde teigiama, kad VVTAĮT motyvai, kad informacija apie nepilnametę pusseserę sudaro valstybės paslaptį ir tarnybai ji nėra žinoma, be to, tarnyba neturi objektyvių galimybių įgyvendinti įstatymuose numatytų nuostatų nagrinėjant ginčą dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, „yra visiškai nesuvokiami, nepagrįsti ir neteisėti“.
„Tarnyba privalo tikrinti, ar valstybės saugomas asmuo lanko mokyklą, ar jam sudarytos vaiko interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos“, – K. Venckus skunde nurodė, kad dėl pusseserės „priverstinio pradanginimo“ jis patyrė ir toliau patiria didelę neturtinę žalą.
K. Venckaus skundą išnagrinėjusi ir neskundžiamą nutartį priėmusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti išnagrinėtas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme – tai privalo padaryti anksčiau skundą atsisakęs priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis Civiliniame kodekse numatytomis nuostatomis, „jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.“
Be to, teismo teigimu, VVTAĮT privalo užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje.
„Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais; nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai“, – nurodė teismas.
Anot teisėjų kolegijos, kadangi K. Venckaus pusseserei yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, o detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti, ar VVTAĮT, kaip viešojo administravimo subjekto, atsisakymo atlikti K. Venckaus prašomus veiksmus, motyvai yra pagrįsti.
Teismas taip pat pabrėžė, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad šioje byloje keliamame ginče vyrauja šeimos teisiniai santykiai, ir kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.
K. Venckus su savo motina N. Venckiene, tuomete Seimo nare, dar 2013 m. išvyko iš Lietuvos į JAV. Netrukus po to Seimas surengė jos apkaltos procesą, o teismas įvairiais nusikaltimais įtariamai N. Venckienei už akių skyrė suėmimą.
N. Venckienė 2019 m. lapkritį buvo parvežta į Lietuvą, tuo metu jos sūnus liko gyventi JAV.
Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl to, kad ji nevykdė teismo sprendimo, kai atsisakė motinai L. Stankūnaitei perduoti šios dukrą, kurią iki to laiko globojo. Ši mergaitė yra N. Venckienės brolio Drąsiaus Kedžio, kuris, įtariama, 2009 m. spalį nužudė L. Stankūnaitės seserį ir Kauno apygardos teismo teisėją, dukra.
Be to, N. Venckienei taip pat yra pateikti kaltinimai dėl trukdymo antstolei įvykdyti teismo sprendimą, nežymaus sveikatos sutrikdymo L. Stankūnaitei bei dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams.