Draustiniuose veikia įžūli schema
Vieną gražiausių Lietuvos vietų, Pajūrio regioninį parką, pamėgo archeologai. Bet ieško jie ne kultūrinio palikimo, o pradingusių sodybų. Ieško ir beveik visuomet randa. Net tose vietose, kur, atrodo, jų niekada nebuvo. Tiesa, kartais suranda ne namo pamatus, bet šukę. Taip sklypo savininkai draustinyje įgyja teisę statyti ištaigingus namus.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvoje statyti namus draustinyje draudžiama. Tačiau yra viena išimtis: leidžiama atstatyti buvusias sodybas. Būtent ši išimtis „juodiesiems archeologams” gali sukrauti nemenkus pelnus. Kaip žinia, tokie archeologai daugiausia darbo turi pajūryje ir kitose gražiausiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, ežerų pakrantėse.
Kad suprastumėte, kaip viskas vyksta, reikia nubraižyti elementarią schemą. Sklypai draustiniuose, jeigu juose nėra galimybės statyti, labai nebrangūs. Todėl nėra sunku jų savininkus įtikinti parduoti. O kai šis turtas patenka į rankas tiems, kas turi pinigų ir šiek tiek įžūlumo, prasideda keisti dalykai.
Kaip žinia, sklypai draustiniuose perkami todėl, kad tikimasi juose vis dėlto gauti statybos leidimą. Tada jų vertė greitai šokteli. O norint tokį leidimą gauti, reikia pasistengti surasti buvusios sodybos įrodymų. Akivaizdus įrodymas yra kartografinė medžiaga: išlikusios nuotraukos arba žemėlapiai. Jei tai yra, leidimą atkurti sodybą gauti labai paprasta.
Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad nauji savininkai perka sklypą plyname lauke, bet yra įsitikinę, kad toje vietoje kažkada stovėjo sodyba. Nuotraukų ir žemėlapių nėra, todėl belieka vienintelė išeitis – kviesti archeologus ir ieškoti liudininkų, kurie, kaip kartais nutinka, liudija apie laikmetį, kai jiems tebuvo du ar trys metukai.
Lietuvoje yra įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms. Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką.
Kol ši spraga yra, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygsta namai.
Pajūryje išdygo prabangi vila
Štai į pagalbą pasikvietus įmonę „Statybų archeologija“ prabangus namas išdygo Pajūrio regioniniame take, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esančiame Pajūrio take.
Delfi išsiaiškino, kad šiuo metu sklypas draustinyje, Pajūrio take, dėl kurio buvo atnaujinta teismo byla, priklauso Linui ir Vaidai Patapams, Robertui Pisaravičiui ir UAB „Bostora”.
Įmonės „Bostora” vadovas, Registrų centro duomenimis, yra R. Pisaravičius. Anksčiau šiai įmonei yra vadovavęs ir L. Patapas. Jie abu yra šios įmonės akcininkai.
Ši įmonė finansinių ataskaitų neteikia jau labai seniai. Paskutinė ataskaita pateikta už 2015 metus. Joje nurodytas daugiau nei 7 tūkst. eurų nuostolis.
Kaip nurodyta Registrų centre, L. Patapas taip pat yra įmonės „Gyvenimo medis” vadovas ir akcininkas.
Generalinė prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą
Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. namo savininkams priėmė nepalankų sprendimą.
Reikia priminti, kad 2014 metų kovo 5 dieną buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo UAB „Bostora” valdomam 10 ha sklypui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buvo sodyba.
Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, remiantis Generalinės prokuratūros prašymu. Viešąjį interesą ginti ėmęsi prokurorai prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išvadą.
UAB „Statybų archeologija“ atliktų archeologinių tyrimų atžvilgiu buvo pateiktos labai griežtos išvados. Išvadoje buvo nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas archeologo D. B. atliktoje žemės sklypo 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų atskaitoje.
Viskas prasidėjo nuo to, kad UAB „Bostora“, norėdama gauti statybos leidimą draustinyje, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ji rėmėsi 2013 m. žvalgomųjų tyrimų medžiaga, kurioje nurodyta, kad šurfuose po velėna 0,2-0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetrų storio XIX-XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris neva susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje.
Taip pat įmonė teisme rėmėsi liudytojo paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, šiam liudytojui tebuvo 2-3 metukai. O prokurorams susidomėjus jo liudijimais, jam teko atsakinėti ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų klausimus.
2014 m. pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiškėjos UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Taip sklypo savininkai gavo teisę draustinyje pastatyti namą ir galiausiai jį pastatė.
Žemėlapiuose sodybos nėra
Tačiau viskas pasikeitė, kai Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento įvertino 2011 – 2017 m. UAB „Statybų archeologija“ Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atliktus archeologinius tyrimus. Ji priėmė išvadą, kad sklype, kuriame dabar jau stovi namas, atliktų archeologinių tyrimų išvada „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“ yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.
Kaip teisme nurodė Mokslinė archeologinė komisija, buvo visiškai neįvertintos aplinkybės, kad XIX-XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, o gruntas su XIX-XX a. sodybų liekanomis galėjo būti atvežtas iš kitur vėliau. Vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti, todėl vien tik iš to laikotarpio šiukšlių spręsti apie stovėjusį gyvenamąjį namą negalima. Įtarimų sukėlė ir pats kultūrinio sluoksnio buvimo faktas. Ataskaitoje pateiktose šurfų pjūvių nuotraukose nesimato griuvėsių, apie kuriuos rašoma tekste.
Ekspertas Dr. G. P., padėjęs Mokslinei archeologinei komisijai, nurodė, kad archeologo D. B. 2013 m. tyrinėtoje vietoje senuose žemėlapiuose sodybų ar kitokių statinių niekada nebuvo. Šiam faktui pagrįsti jis pateikė žemėlapių iškarpas iš senųjų žemėlapių su pažymėtomis 2013 m. D. B vykdytų archeologinių tyrimų ir vėliau UAB „Bostora“ pastatyto gyvenamojo namo vietomis.
Gindama viešąjį interesą prokuratūra nurodė, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
„Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būti priimtas visiškai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas“, - teismo prašė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. sausio 2 d.
Liudytojo parodymai sukėlė abejonių
Bylą atvertus iš naujo viešąjį interesą gynusi prokurorė Edita Rutkauskaitė teismo posėdžio metu teigė, kad R. A. T. pateikti liudijimai turi būti vertinami kritiškai, nes jis liudijo apie faktus, kuriuos turėjo matyti būdamas 2-3 metų amžiaus. Be to, ji pažymėjo, kad pateikta eilė žemėlapių, kuriuose sodybos ginčo vietoje nėra pažymėta. Anot jos, rytinėje Placio ežero dalyje sodybų nebuvo, ten buvo ariamieji laukai. Ji dėstė, kad nė viename žemėlapyje, nė viename brėžinyje nėra nurodyta, kad ginčo teritorijoje būtų gyvenama, visur yra nurodyti plyni laukai.
Pažymėjo, kad STT apklausos protokolo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad D. B. teigė, jog ataskaitoje nenurodė, kad ginčo sklype buvo gyvenamasis namas, jo subjektyviu manymu, teismas neturėjo pripažinti, kad minėtame sklype buvo gyvenamasis namas, kadangi jo atliktų tyrimų apimtys buvo mažos. Šie duomenys patvirtina, kad pats D. B. nekonstatuoja toje vietoje esančios sodybos ir kad tokį juridinį faktą būtų galima nustatyti, remiantis šiais jo atliktais tyrimais“, - teismo nutartyje atspindėta tokia prokurorės pozicija.
Pamatų nerado
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teismo proceso metu palaikė prokurorės reikalavimus ir taip pat laikėsi pozicijos, kad Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, verslininkų sklype, nėra buvusio gyvenamojo namo. Anot jo, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad siekiant įrodyti buvusios sodybos faktą, būtina įrodyti gyvenamojo namo buvimo faktą. Tačiau šiuo atveju sklypo savininkams, anot jo, gyvenamojo namo buvimo fakto įrodyti nepavyko.
Taip pat teismo nutartyje nurodyta ir archeologo D. B. pozicija. Būtent jis ir atliko ginčo sklype archeologinius tyrimus. „Į klausimą, ar galima konstatuoti, kad tyrimo vietoje buvo gyvenamasis namas, atsakė, kad kalbėti apie pastatus galima tada, kai yra atidengiami pamatai. Yra terminas „sodybvietė“, kuri susidaro iš pastatų, tačiau pastato tyrimo vietoje nerado. Nurodė, kad ataskaitoje pastato nemini. Dėl tokių atvejų, kai kartografijoje pastatas nepaminėtas, tačiau pastatas randamas, nurodė, kad tokios patirties neturi“, - rašoma teismo nutartyje.
Vis dėlto UAB „Statybų archeologija“, šiame sklype atlikusi tyrimą, laikėsi pozicijos, kad jos tyrimas buvo etiškas ir galiojančių teisės aktų nepažeidė, todėl esą juo nėra pagrindo abejoti. O visus įtarimus dėl galimo dokumentų klastojimo ir institucijų apgaudinėjimo, įmonės atstovai teisme neigė.
Taip pat jis dėstė, kad namas pastatytas teisėtai, kaip teisėtai gauti ir visi statybos dokumentai.
„Suinteresuotas asmuo L. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad yra įsigijęs dalį ginčo žemės sklypo. Laikosi pozicijos, kad visi dokumentai buvo gauti teisėtai. Nurodė, kad yra UAB „Bostora“ akcininkas, įmonė buvo įkurta tam, kad būtų galima įsigyti sklypą ir jame, jeigu galima, pradėti statybą. Dabar yra pasistatęs gyvenamąjį namą ir jame gyvena. Nurodė, kad detalųjį planą gavo įmonė, statybos leidimas taip pat buvo išduotas įmonei, vėliau statybos leidimą persirašė savo vardu ir pats pradėjo namo statybas“, - teisme nurodė L. P.
Tenkino Generalinės prokuratūros prašymą
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismo nutartyje pažymėta, jog sodybos buvimo faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba. Teismo vertinimu, ši aplinkybė – sodybos buvimo faktas žemės sklype – yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas. „Sodybos buvimo faktas, visų pirma, siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu“, - konstatavo teismas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, jog šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.
„Šių nustatytų faktų visuma patvirtina ir leidžia teismui įsitikinti, kad 1944 10 27 aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai“, - konstatavo teisėjas Mantas Ūsas.
„Įvertinus aptartų įrodymų visetą, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjos žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba. (...) Suinteresuoto asmens, Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymas tenkintinas, konstatuotina, kad pareiškėjos UAB „Bostora“ prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, buvo sodyba, negali būti nustatomas, nes jis nėra įrodytas“, - nusprendė teisėjas M. Ūsas.
Jis priėmė naują sprendimą – UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.
Kas gi tie savininkai?
Registrų centro duomenimis, sklypas Pajūrio take šiuo metu priklauso L. ir V. Patapams, R. Pisaravičiui ir UAB „Bostora“.
Teismo nutartyje minima UAB „Statybų archeologija“ ne vieną kartą yra atlikusi tyrimus Pajūrio regioniniame parke. Jos paslaugas nuolat perka sklypų savininkai, norintys surasti draustinyje buvusią sodybą.
Registrų centro duomenimis, Klaipėdoje registruotos įmonės „Statybų archeologija” akcininkas yra Donatas Zubrickas. Jis iki 2017 metų šiai įmonei vadovavo. O nuo 2017 metų įmonė turi naują vadovą – Justiną Šaraną.
Registrų centrui pateiktose „Statybų archeologija” finansų ataskaitose matyti, kad įmonė veikia pelningai. 2020 metais ji turėjo 782 853 Eur pajamų ir skaičiavo 135 134 Eur pelną.
Įmonės „Archeologiniai sprendimai” 2020 metais pajamos siekė 164 450 Eur, pelnas – 106 490 Eur.
Su teismo sprendimu nesutinka
Su klausimais Delfi kreipėsi į UAB „Bostora“ ir į jos advokatą R. Girevičių. Advokatas sutiko atsakyti į Delfi klausimus. Paklausus, kaip namo draustinyje savininkai vertina teismo sprendimą, jis teigė, kad su juo kategoriškai nesutinkama.
„Su teismo sprendimu nesutinkame visiškai ir teikiame apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl proceso atnaujinimo priėmė teisėjas, kuris teismo pirmininko buvo nušalintas kaip šališkas teismas. Nežiūrint to, kitos sudėties teismas tęsė neteisėtai atnaujintą procesą ir priėmė klaidingą sprendimą. Iš esmės teismui nebuvo pateiktos naujos aplinkybės, kurių nežinojo ar negalėjo žinoti teismas ir suinteresuoti asmenys 2014 m. teismui nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos ginčo sklype egzistavimo.
Skundžiamu sprendimu tiesiog buvo pakartotinai vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo įvertintos 2014 m., o tai nėra leidžiama.
Taip pat jis teigė neįžvelgiantis viešojo intereso, kurį šiuo atvejų reikėtų ginti: „Nepamirškime fakto, kad po 2014 m. viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo Pajūrio regioninis parkas, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas, priimto sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys toliau atvirai ir sąžiningai su visomis institucijomis suderino, taip pat ir su Pajūrio regioniniu parku, detaliojo plano sprendinius (dėl buvusios sodybos atstatymo), po to viešai ir sąžiningai parengė gyvenamojo namo projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą, o galiausiai, pastatė gyvenamąjį namą.
Leiskite paklausti, kur čia tas viešas interesas? Ką prokuratūra gina? Ar yra galvojama apie teisinės valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimamų sprendimų stabilumą, nuoseklumą bei keliamas pasekmes?“
Jei aukštesnės instancijos teismai paliks galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, tai galėtų reikšti, kad namas draustinyje turėtų būti nugriautas. Apie tai pateikus advokatui klausimą, jis teigė, kad šis klausimas yra nesavalaikis.
„Nesavalaikis klausimas, į kurį būtų galima atsakyti dvejopai ir su humoru: 1. Ar tokiu klausimu norite pasiteirauti, jog ateina laikas taupyti, nes vėl reikės valstybei atlyginti nukentėjusiems žmonėms žalą iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų? 2. Kadangi „viešąjį interesą gina“ ta pati prokurorė, kuri atkakliai ir nuosekliai siekia „išsaugoti“ Palangos „dušinių pastatą“, reikia tikėti, kad ir šiuo atveju bus siekiama išsaugoti teisėtai ir pagrįstai pastatytą statinį“, - dėstė R. Girevičius.
Siūlo keisti įstatymą
Delfi kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją ir paprašė įvertinti šį teismo sprendimą. Parko direktorius Darius Nicius teigė šį sprendimą vertinantis teigiamai. Anot jo, teismo sprendimas pagrįstas ir argumentuotas.
Direktoriaus teigimu, panašių bylų yra labai daug, sklypų savininkai nuolat bando pasinaudoti įstatymo spraga ir surasti sodybą, kurios niekada nėra buvę. O tai parko direkcijai kainuoja daug laiko ir pastangų.
Anot jo, vadovaujantis saugomų teritorijų įstatymu, žemės sklypų savininkai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose turi teisę statyti sodybą buvusios sodybos vietoje (kai yra nustatomas juridinis faktas arba buvusios sodybos vieta pažymėta saugomos teritorijos planavimo dokumentuose).
„Pajūrio regioninio parko direkcija 2005-2021 m. laikotarpiu yra dalyvavusi apie 30 teisminių bylų dėl buvusių sodybų fakto nustatymo. Dalyje bylų sprendimai buvo teigiami, o apie 10 bylų – teismai netenkino prašymų dėl įrodymų trūkumo. Tačiau dėl 5 bylų buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimai apgaulingų įrodymų. Pavyzdžiui, teismui yra pateikiama originali kartografinė medžiaga, bet matininkai arba archeologai tyčia arba ne netiksliai pažymi dabartinio žemės sklypo ribas sename žemėlapyje (jos būna pažymėtos artimoje aplinkoje buvusių pastatų vietoje), dėl galimų pamatų arba dokumentų klastojimo).
Problema, kad įrodymus (pavyzdžiui, archeologinius, kartografinius, istorinius tyrimus) užsako (apmoka) ir renka tiesiogiai pats savininkas, todėl iškyla galimybė piktnaudžiauti. Institucijų atstovai tokiu atveju tampa lyg kriminalistai, detektyvai. Be to, keli nesąžiningi archeologai, istorikai ar matininkai daro reputacinę žalą visoms jų garbingoms profesijoms.
Anot jo, dabar esanti įstatymų spraga kelia daug problemų ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti. Todėl jis siūlo keisti Saugomų teritorijų įstatymą, kad spragų neliktų.
„Problemos nebūtų, jei buvusių sodybų atstatymas vyktų tik pagal saugomų teritorijų planavimo dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis atstatyti buvusią sodybą galima tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, o kitose saugomų teritorijų funkcinėse zonose ar apskritai nesaugomose teritorijose – negalima“, - teigė D. Nicius.
Jei šis teismo sprendimas būtų skundžiamas, ir visų instancijų teismai priimtų tokius pačius sprendimus, kaip priėmė apylinkės teismas, ar tai reikštų, kad šis statinys turėtų būti griaunamas?
Parko vadovas teigė, kad tokiu atveju jau stovintis namas draustinyje turėtų būti nugriautas: „Šiuo atveju statyba galima, kai nustatomas buvusios sodybos faktas. Jam nesant, turėtų būti šalinami neteisėti padariniai (įskaitant ir pastatų griovimą) bei taikoma restitucija.“
Sukurtas teismo precedentas
Delfi jau rašė apie analogišką situaciją kaimyniniame sklype, esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje. Kaip ir šiuo atveju įsisuko teismų karuselė, tačiau galutinis taškas dėl kaimyninio sklypo jau padėtas ir Lietuvos Aukščiausiais teismas jau yra sukūręs precedentą.
Sklypo savininkė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos 7,1299 ha sklype buvo sodyba. Pareiškime nurodoma, kad atlikti tyrimai vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjos sklype buvusią sodybą. Sodybos buvimo faktą patvirtino įmonė „Statybų archeologija” ir liudininkas, dėl kurio liudijimų kaimyninio sklypo atžvilgiu rimtų abejonių kilo Generalinei prokuratūrai.
Apylinkės teismui užteko sklypo savininkės argumentų ir jis nustatė juridinį faktą, kad sklype kažkada yra buvusi sodyba. Tačiau tokį teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teismui apskundė Pajūrio regioninio parko direkcija.
Ji teismo prašė netenkinti pareiškėjos prašymo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota statinių buvimo pareiškėjos žemės sklype fakto. Taip pat liudytojo R. A. T. parodymai yra abejotini ir neapibrėžti (nenurodytas konkretus žemės sklypas, o patys parodymai jau buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame žemės sklype. Be to, archeologinių tyrinėjimų metu rasta tik pavienių radinių, kurie, direkcijos nuomone, neįrodo buvusio gyvenamojo namo fakto.
Teismo sprendime konstatuota, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, konstatuoti, kad pareiškėjos žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba. „Šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos”, - konstatuojama sprendime.
Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą. „Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvusios sodybos buvimo faktas yra įrodytas, nes tokiam faktui konstatuoti byloje nepateikti istoriniai-archyviniai dokumentai, neįrodyta, kad sodyboje yra išlikę buvusių sodų liekanų, kurių priklausinių laikotarpiu nuo XX a. pradžios iki II pasaulinio karo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas. Teisėjų kolegija nutaria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmesti”, - rašoma teismo sprendime.
Sklypo Šaipių kraštovaizdžio draustinyje savininkė A. Vysockaja – Sadovskienė nesutiko su Klaipėdos apygardos teismo spendimu, todėl jį apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui. Vis dėlto ir šio teismo teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 29 d. paskelbė jai nepalankią nutartį. Ji yra galutinė ir neskundžiama.
Sklypo savininkė LAT nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo „siurprizinis“. Tačiau LAT teisėjų kolegija su tuo nesutiko.
„Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo siurprizinį pobūdį pareiškėja grindžia ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė jai nepalankų procesinį sprendimą, nepaisydamas pareiškėjai palankaus ikiteisminio tyrimo, iki kurio užbaigimo teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, rezultato. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas negali būti laikomas siurpriziniu vien dėl tos priežasties, kad jis yra pareiškėjai nepalankus. Apeliacinės instancijos teismas, pagal įstatymą nagrinėjantis tiek teisės, tiek fakto klausimus, remdamasis byloje įrodymų vertinimą, kurio rezultatas gali skirtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendime pateikto įrodymų vertinimo“, - pažymėjo teismas.
Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.
Galiausiai Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nutarė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kaip jau minėta, ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tai reiškia, kad sklypo Šaipių kraštovaizdžio draustinyje savininkė A. Vysockaja – Sadovskienė negalės gauti statybos leidimo. Teismo neįtikino argumentai, kad jos sklype kažkada yra buvusi sodyba.