Kaip DELFI pasakojo į nepavydėtiną padėtį patekusi šiaulietė Daiva (pavardė redakcijai žinoma - DELFI), butas, kuriame jau penkerius metus nesirodo buvęs jos vyras, naudojamas kaip keršto įrankis, žlugdo ne tik ją, bet ir vaikus.
„Esmė, kad po skyrybų vyras liko priregistruotas bute, kurio pusė teismo sprendimu jam priklauso, bet už jį nemoka. Bent jau galėjo susitvarkyti dokumentus dėl kompensacijos, kad mums nebūtų tokie siaubingi mokesčiai“, – piktinosi moteris.
Šiaulietės teigimu, vyras vaikų išlaikymu nesirūpina, tad jiems pinigai pervedami iš Vaikų išlaikymo fondo. „Vienoje darbovietėje padirba mėnesį, kitoje... Iš prokuratūros atėjo laiškas, kad nemato pagrindo kelti baudžiamosios bylos, nes jis intensyviai ieškosi darbo“, – nesuvokiama Daivai.
Išpardavė rakandus, buitinę techniką
Iškart po skyrybų moteris kreipėsi į policiją, nes buvęs vyras pradėjo pardavinėti daiktus.
„Pareigūnams tai nepadarė įspūdžio. Paaiškino man, kad pusė buto jo, tad ir aš galiu pardavinėti“, - neturi žodžių šiaulietė. Pasak jos, neilgai trukus buvęs sutuoktinis ištuštino ir garažus, kuriuose drauge verslaudami jie laikė padėvėtą buitinę techniką, atsivežtą parduoti Lietuvoje.
„Tada kreipiausi į prokuratūrą, prašydama apginti jei ne mano, tai nors vaikų interesus, tačiau atsitrenkiau kaip į sieną“, - sakė Daiva.
Pasak FDELFI pašnekovės, buvęs vyras seniai bute negyvena, išėjo 2010 metų pabaigoje. „Ir, įsivaizduokit, aš vien per jį 5 metus negaunu jokios kompensacijos už komunalinius mokesčius, o finansinė padėtis – baisi. Vienas iš vaikų – sunkiausios negalios, serga epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Gaunu 1050 eurų ir visi sako, kad tai – labai daug. Tačiau vien sūnaus odos priežiūros priemonėms per mėnesį reikia 100 eurų“, – guodėsi moteris.
Daiva kaltino buvusį sutuoktinį, kad prarado mikroautobusą, kurį pirko iš vaikų pinigų: „Už 4 tūkst. litų keitė variklį, nors tuo metu automobilio vertė tesiekė 5-6 tūkst. litų. Kai sužinojo, kad teismas jį areštavo, numetė nesaugomoje aikštelėje. Dėl to rašiau pareiškimą policijai. Tačiau jis pasiaiškino nežinantis, kam per teismą bus priteista mašina. Jeigu jam - patrauks. Įsivaizduojate, kiek reikėjo taupyti, kad nusipirktume transporto priemonę, kuri auginant vaikus – būtina. Cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų reikėdavo nuvežti iki Kauno klinikų, tad vis ieškodavom žmogaus, kuris galėtų pavežėti, kol kilo mintis nusipirkti mikroautobusą, kuris gal galėtų ir kokį eurą uždirbti, jei juo vežiotume krovinius, padėtume perkraustyti daiktus“.
Nesaugojamoje aikštelėje automobiliui buvo išdažyti langai, išrankiotos detalės.
„Pas vaikus neateina. Metus gyveno su kita moterimi. Tikriausiai naują auką buvo susiradęs – kad dar vieno buto bendrasavininku taptų, tačiau tai jau kita tema“, – nenorėjo plėstis Daiva.
Keršija apgyvendindami asocialius asmenis
Nekilnojamo turto agente dirbanti Jovita DELFI sakė kad tai – gana tipiškas atvejis. Kaip tik dabar ji turi panašų – vieni bendraturčiai nori parduoti jiems priklausančią būsto dalį, o kiti ne.
„Tokiu atveju parduodamo turto vertė krenta mažiausiai trečdaliu ar net per pusę“, – sakė nekilnojamojo turto brokere dirbanti vilnietė.
Pasak Jovitos, problema, kad be bendrasavininkio sutikimo tu niekam negali parduoti savo dalies. „Pats parduoti savo dalį, žinoma, gali, bet jeigu kitas nenori pirkti ir nesutinka, kad tu parduotum savąją, galima tąsytis iki begalybės“, – pripažįsta ji.
Jei bendrasavininkis nenori pirkti jam pasiūlytos turto dalies, turi raštiškai tai patvirtinti. Tačiau, kaip rodo agentės patirtis, būna, kad žmonės piktybiškai raštiškai nepatvirtina atsisakymo, nors ir nenori pirkti jiems pasiūlytos dalies.
„Jiems siunčiami registruoti laiškai, į kuriuos nebūtinai reaguojama. Skyrybų atveju tai gali būti naudojama kaip priemonė „atsilyginti“ buvusiam sutuoktiniui“, – pasakojo DELFI pašnekovė.
Kai žmonėms atsibosta tąsytis, jie savo dalį turto parduoda bet kam ir už labai žemą kainą. Liekantiems gyventi bendrame būste irgi gali būti kenkiama įkeliant, Jovitos žodžiais, vos ne čigonų taborą.
Pasitaiko ir taip, kad pigiai būsto dalį nusipirkęs asmuo bendrasavininkus terorizuoja, kad pigiai parduotų jam savąją dalį, o jei atsisako – įkelia bet ką, nesvarbu, kad bendrai naudojamasi vonia, tualetu, virtuve.
Kaip tokiu atveju naudingiausia elgtis
Kaip išvengti tąsymosi iki gyvenimo galo? Jovitos teigimu, geriausias variantas padalintą turtą parduoti, jei žmonės nežada gyventi drauge.
„Tada tu gali normaliai gauti ir kažkiek prisidėjęs prie pusės sumos nusipirkti kažką sau. Kita vertus, skyrybų atveju paprastai atsižvelgiama ir į vaikus, tad butas, kaip aprašytu šiaulietės atveju, paprastai nedalijamas lygiai per puse. Mano nuomone, per puse turtą logiška dalintis tik tada, kai vaikai sulaukia pilnametystės. Jei tris vaikus auginančiai mamai buvo priteista tik pusė buto, o jos vyrui tiek pat, liko nuskriausti vaikai, kuriems taip pat reikia kažkur pasidėti“, – stebėjosi NT brokerė.
Šeimos bylų eksperto komentaras
Advokatas Arūnas Totoraitis atkreipė dėmest, jog kartais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių: bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
„Įstatymas numato išimtis, kada teismas dalindamas sutuoktinių turtą gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį“, – Civilinį Kodeksą citavo šeimos bylų ekspertas.
Pasak advokato A. Totoraičio, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
„To paties straipsnio nuostatos numato ir kitas išimtis. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte“, – atkreipė dėmesį teisininkas.
Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau, kaip akcentavo advokatas A. Totoraitis, terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Ką daryti, jei bendrasavininkis elgiasi kenkėjiškai
„Galimybių protingai padalinti turtą, net jei jis nedalomas, tikrai yra, tačiau tai patartina padaryti iki teismo sprendimo“, – pabrėžė A. Totoraitis. – Po teismo sprendimo tai padaryti sunkiau bet išlieka galimybė kreiptis į teismą iš naujo, prašant, kad bendrasavininko dalis dėl jo aplaidumo ar mokesčių nemokėjimo būtų mažinama jo turto dalimi. Reikia fiksuoti, jog bendrasavininkis kartu negyvena, nemoka mokesčių, vaikų išlaikymo ir visa tai galima teisme prisiteisti“.
Komentuodamas DELFI pašnekovės skundą, kad dėl buvusio sutuoktinio, kuris disponuoja puse buto, ji negali gauti kompensacijų už komunalinius mokesčius, advokatas A. Totoraitis rekomendavo kreiptis į vietos savivaldybę, kuri „įvertina, kiek žmonių ir kokiomis sąlygomis gyvena būste, ar patenka į socialiai remtinų sąrašą ir jei ne, tai kodėl. „Sprendimą neskirti kompensacijų taip pat galima skųsti teismui“, – atkreipė dėmesį advokatas.