Prokuroras Remigijus Matevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, priešinosi policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams.
Anot R. Matevičiaus, kaip rodo surinkti duomenys, kaltinamieji riaušių metu į pareigūnus, jų tarnybinius automobilius mėtė akmenis, vandens buteliukus, betono luitus, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, smūgiavo pareigūnams, trenkė vėliavos kotu, rodė jiems nepadorius gestus, bandė išlaisvinti sulaikytus asmenis.
Pasak prokuroro, vienas kaltinamųjų Vygantas Petkus, dalyvaudamas riaušėse, su savimi turėjo maišą, o jame buvo šakės be koto, ragino susirinkusiuosius mesti šakes į parlamentą, policijos, VST pareigūnus.
Kitas kaltinamasis byloje Laurynas Jocys, kaip teigė prokuroras R. Matevičius, kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.
„L. Jocys (...) namie, Plungės rajone, kambaryje spintelėje neteisėtai laikyti du šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo prokuroras.
Kaip dėstė R. Matevičius, kai kurie kaltinamieji riaušių prie Seimo metu bandė neleisti policijos tarnybiniams automobiliams judėti gatve.
„Artūras Rimša (...) neleido pravažiuoti gatve tarnybiniams policijos automobiliams, bandė išlaužti parkavimo stulpelį, mėtė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius, Seimo rūmus. (...) Laura Leščinskaitė (...), susikibusi rankomis su kitais asmenimis, atsiklaupusi ant kelio neleido pravažiuoti pareigūnų tarnybiniams automobiliams, šaukė „pasipriešinkime šitiems idiotams“, – dėstė R. Matevičius.
Pyko dėl temperatūros salėje, prašė patikrinti prokuroro blaivumą
Dalis kaltinamųjų trečiadienį kreipėsi į teisėjus, norėdami atkreipti dėmesį į temperatūrą teismo salėje – termometrai salėje rodė beveik 29 laipsnius šilumos.
Teisėjas Mindaugas Striaukas priminė, kad teismo salėje anksčiau apsilankę Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo du galimos higienos normų neatitikimus, tačiau dėl jų esą pateiktos rekomendacijos teismui. Anot M. Striauko, teismas atsižvelgė į rekomendacijas – teismo salėje pakabinti davikliai, rodantys temperatūrą salėje, anglies dvideginio koncentraciją.
„Davikliai, jei bus viršytos kažkokios normos, viską parodys“, – sakė M. Striaukas.
Po pietų pertraukos teismui pratęsus bylos nagrinėjimą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo patikrinti prokuroro R. Matevičiaus blaivumą.
„Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, kalba neaiškiai, nerišliai. (...) Manau, kad jis gali būti neblaivus“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Teismas nesutiko su šiuo prašymu.
A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dėl dalyvavimo riaušėse
Toliau kaltinamąjį aktą skaitęs kitas prokuroras Romualdas Betingis, nurodė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas 2021 m. riaušių prie Seimo metu įvairiomis frazėmis, kaip „kas 10 minučių Lietuvoje nuo skiepų miršta žmonės“, „vakcinos yra didžiulis marmalas”, „turime netikrus vadus, netikrą valdžią, jie iš mūsų tyčiojasi“, „jeigu esi prezidentas, turi ateiti čia, atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti“, provokavo susirinkusiuosius viešai smurtauti, niokoti turtą.
„A. Lobovas (...) provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, (...) vėliau tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas garsiakalbį, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prezidentą, Seimo narius, ragino susirinkusiuosius vykdyti neteisėtus veiksmus, nepaklusti pareigūnų reikalavimus. (...) A. Lobovas, kurstė susirinkusiųjų asmenų agresyvumą, jis sakė „žmonės, jūs nerealūs“, taip ragino tęsti neteisėtus veiksmus“, – dėstė R. Betingis.
Prokuroras teigė, kad įvairių protesto akcijų nuolatinis dalyvis A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policijos, VST pareigūnams, bet ir skatinimu kitus priešintis pareigūnams.
„A. Kandrotas (...) ragino nevykdyti valdžios institucijų sprendimų, (...) paragino susirinkusiuosius blokuoti Seimo išėjimus, (...) kvietė protestuojančius asmenis užkirsti kelią iš Seimo kiemo išvažiuojančiam VST automobiliui, dėl ko buvo suniokotas VST automobilį“, – aiškino R. Betingis.
Anot jo, A. Kandrotui-Celofanui pareikšti kaltinimai ir dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Anot R. Betingio, teisėsaugos duomenimis, kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad galima apsupti Seimą
Kaip teigė prokuroras R. Betingis, vienas iš kaltinamųjų Adelina Sabaliauskaitė, teisėsaugos duomenimis, riaušių prie Seimo metu ragino pažeisti kitus ir pati pažeidė viešąją tvarką, ragino kitus priešintis ir pati priešinosi pareigūnams.
„A. Sabaliauskaitė (…) ragino žmones per garsiakalbį nesitraukti nuo Seimo rūmų, užimti išėjimus iš Seimo rūmų, jei reikia, nakvoti prie Seimo rūmų. (…) Kurstė žmones užpulti žurnalistus“, – dėstė prokuroras.
Pasak R. Betingio, kaip nurodyta kaltinamajame akte, A. G. Astrauskaitė kaltinamas organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.
R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.
Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.
„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.
Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
A. Kandrotas-Celofanas: pagal tai, kas parašyta, esu kaltinamas raganavimu
Didžioji dalis trečiadienio posėdyje dalyvavusių kaltinamųjų teigė pripažįstantys savo kaltę iš dalies. Tiesa, kai kurie jų su kaltinimais nesutiko. Vienas tokių buvo A. Lobovas.
„Su niekuo nesutinku. (...) Reikia pakeisti valstybę, teismų, prokuratūros darbą. (...) Kaip gali būti demokratinėje valstybėje baudžiami žmonės dėl to, kaip pasisako?“, – stebėjosi A. Lobovas.
Kaltinamasis piktinosi, kad teisėsauga esą neužfiksavo to, kaip jis riaušių metų neva ragino susirinkusiuosius nemėtyti akmenų į pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat nesutiko su kaltinimais.
„Pagal tai, kas ten parašyta, esu kaltinamas raganavimu. Kaip galiu mintimis valdyti tiek daug žmonių?“, – kalbėjo kaltinamasis.
Su kaltinimais teigė negalinti sutikti ir A. G. Astrauskaitė. Ji pažymėjo, kad jokio karinio perversmo prieš valdžią neorganizavo.
„Tai yra fantastinis romanas. Prokuroras iš lubų surašė viską. Aš riaušėse nedalyvavau. Karinio perversmo neorganizavau – per kratą nei tankų, nei pistoletų nerado“, – dėstė kaltinamoji.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą