Kaip pirmadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra, nustatyta, kad bendrai padaryta žala siekia beveik milijoną eurų.
Įtariama, kad įstaigos vadovas sudėtingomis nusikalstamų veikų schemomis bandė praturtėti, vyras kaltinamas pagal devynis Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl 25 nusikaltimų padarymo.
Byloje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų pareikšti dar trims asmenims – M. Dėlkaus žmonai Jurgitai Dėlkienei, buvusiam vieno Šiaulių futbolo klubo prezidentui K. B. ir vienos viešosios įstaigos direktoriui L. G. BNS žiniomis, tai Kęstutis Babičus ir Linas Grikietis.
Dar penki asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pranešė STT.
Byloje pareikšta ieškinių už daugiau nei 700 tūkst. eurų. Civiliniams ieškiniams užtikrinti yra uždėtas areštas kaltinamųjų kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms sąskaitose.
Tarnybos ir policijos atlikto tyrimo duomenimis, 2003–2014 metais buvęs ŠDRMC vadovas, klastodamas dokumentus, savo ir artimų asmenų vardu registravo automobilius ir juos nuomojo jo paties vadovaujamai viešajai įstaigai. Artimieji apie sudaromų sandorių esmę ir dokumentų klastojimus nežinojo.
Skirtingu laikotarpiu sumos, kurias mokymo įstaiga mokėdavo už transporto priemonių nuomą siekdavo daugiau nei 4 tūkst. litų (1158 eurų) per mėnesį.
Pasak STT, gauta nuomos už transporto priemones suma kai kuriais atvejais net kelis ar keliolika kartų viršijo automobilio įsigijimo vertę.
Iš viso buvo išnuomoti 8 lengvieji automobiliai, du autobusai, mikroautobusas ir krovininis automobilis.
Kaltinamasis pats disponuodavo automobilių savininkų prisijungimų prie sąskaitų duomenimis ir mokėjimo kortelėmis. Tokiu būdu jis iš viso pasisavino daugiau nei 286 tūkst. eurų (986 tūkst. litų) ŠDRMC lėšų.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2008 metų mokymo centre direktorius į projektų vadovės pareigas buvo fiktyviai įdarbinęs savo žmoną. Moteris įstaigoje realiai nedirbo, bet gaudavo darbo užmokestį.
2011 metais sutuoktinė buvo fiktyviai įdarbinta dar kartą – pradėjo eiti vieno ŠDRMC įgyvendinamo projekto, iš dalies finansuojamo ES lėšų, vadovės pareigas.
2009–2011 metais ji taip pat buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, gavo motinystės bei ligos išmokas, kurios siekė beveik 17 tūkstančių eurų.
Iš viso dėl šių nusikalstamų veikų ŠDRMC, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) žala.
Įstaigos pinigai buvo pasisavinami dar ir kitais būdais. ŠDRMC vardu ir lėšomis buvo apmokama interneto tiekimo paslauga vadovo namuose, perkamos statybinės medžiagos, kurios buvo naudojamos buvusio direktoriaus žmonai, uošviams priklausančiuose remontuojamuose ir statomuose objektuose, Šiaulių futbolo klubo įrengiamame stadione.
Šiuo futbolo klubu naudotasi taip pat siekiant pasipelnyti. 2008–2013 metais su įvairiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis sudarytos ne mažiau kaip 49 paramos sutartys, kurių pagrindu kaip parama buvo pervestos piniginės lėšos.
Buvęs klubo prezidentas didžiąją dalį lėšų – daugiau nei 218 tūkst. eurų nepagrįstai perdavė buvusiam ŠDRMC vadovui. Siekiant nuslėpti neteisėtą lėšų perdavimą pastarajam, buvo klastojami buhalteriniai dokumentai ir apgaulingai tvarkoma klubo apskaita.
Be visų šių nusikalstamų veikų buvęs ŠDRMC vadovas 2010 metais įkūrė viešąją įstaigą, kuri buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai nuslėpti. Kaltinamasis siekė, kad kuo daugiau ŠDRMC lėšų būtų neteisėtai ir nepagrįstai perkelta į minėtą viešąją įstaigą, o jis vėliau šias lėšas galimai galėtų užvaldyti ir panaudoti savo asmeniniams poreikiams.
Tarp ŠDRMC ir viešosios įstaigos buvo pasirašytos 53 sutartys dėl įvairių paslaugų, tarp jų – valymo, buhalterinės apskaitos, virtuvės ir kavos pertraukėlių rengimo, 2 lengvųjų automobilių ir krovininio automobilio su priekaba nuomos.
Pasak pranešimo, beveik pusė visų sudarytų sandorių buvo akivaizdžiai nesutampantys su ŠDRMC interesais, ekonomiškai nepagrįsti, finansiškai nenaudingi ir nelogiški. Už visus šiuos sandorius viešajai įstaigai buvo nepagrįstai sumokėta daugiau nei 207 tūkst. eurų suma.
Taip pat tyrimo metu surinkta duomenų, kad nuslepiant tikrąją neteisėtą lėšų kilmę, sudarant įvairius fiktyvius sandorius, už nusikalstamu būdu gautus pinigus įgyti dveji apartamentai Bulgarijoje, kitas nekilnojamasis turtas: šalia direktoriaus namų esantis sklypas, automobilių stovėjimo aikštelė, transporto priemonės.
Pasak teisėsaugos, kaltinamieji sutuoktiniai kaltės nepripažįsta. Buvęs futbolo klubo vadovas ir viešosios įstaigos vadovas pripažįsta prisidėję prie nusikalstamų veikų įgyvendinimo.
Ikiteisminio tyrimo, kuriam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Artūras Karpalovas, metu apklausta 130 liudininkų, atliktos aštuoni bendrovių ir fizinių asmenų ūkinės-finansinės veikos tyrimai, rašysenos tyrimai.
Baudžiamoji byla, kurią sudaro 82 tomai, su kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apygardos teismui.