Išvijo net Seimo narius
Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų g. 25, įsikūręs uždaras Lietuvos verslo elito kvartalas, kur savo rezidencijas turi turtingiausi Lietuvos verslininkai. Šis kvartalas – Verkių regioniniame parke, Gulbino ežero pakrantėje.
Į šio kvartalo dokumentus įsikišus Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai 2022 m. buvo sugrąžintas mįslingomis aplinkybėmis dingęs miškas. Prieš kelis metus „išmiškintą“ teritoriją vėl pripažinus mišku visuomenei atsivėrė galimybės lankyti tam tikras sklypo dalis. Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti tiek į privatų, tiek į valstybinį mišką.
Tačiau šią didžiulę – 14,5 ha – teritoriją tvora juosia iki šiol, nepaisant to, kad 3,4 ha sklypo pripažinta mišku. Būtent 3,4 ha teritorijos dalį žmonės turi teisę lankyti. Vis dėlto kaip į mišką patekti, jei stovi tvora?
Nors anksčiau Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija žadėjo, kad tvora į sklypo dokumentus grąžinus mišką turės būti pašalinta, kol kas taip nenutiko. Ir dabar Aplinkos ministerija jau pakeitė poziciją: esą yra varteliai ir per juos žmonės laisvai gali patekti į mišką. Todėl tvoros šalinti iš miško nėra pagrindo.
Delfi tyrimą apie tai galite rasti čia.
Delfi kartu su S. Malinausku nutarė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ko verti tokie aplinkos ministro S. Gentvilo patarėjos Aistės Žilinskienės teiginiai.
Į Gulbinų kvartalą atvykome viską gerai apgalvoję ir iš anksto iki detalių suplanavę savo vizitą. Iš karto nusiteikėme, kad mums kelią greičiausiai pastos nedraugiška apsauga. Apsaugos darbuotojai 2016 m. iš šios Verkių regioninio parko rekreacinės teritorijos išvijo net Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius, kurie kartu su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovais atvyko vykdyti parlamentinės kontrolės.
Buvo aišku, kad greičiausiai ir mūsų lauks panašus likimas.
Pirmiausia pro pagrindinius vartelius į mišką pabandė patekti Delfi žurnalistė Vytautė Merkytė. Ją lydėjo Delfi fotografas Andrius Ufartas. Pagrindiniai varteliai buvo užrakinti. Todėl teko lįsti per užtvarą. Tik įžengus į teritoriją iš karto pasitiko augalotas apsaugos darbuotojas. Prie jo diržo prisegtas pistoletas. Jis paaiškino, kad pro pagrindinį įėjimą nieko neįleis, esą visi prie ežero eina aplink tvorą. Todėl pasiūlė ir nelauktiems svečiams padaryti tą patį: grįžti už tvoros ir kulniuoti prie ežero aplink.
Kilus diskusijai atėjau aš, šio teksto autorius, kartu su S. Malinausku ir operatoriumi Audriumi Gavėnu. Mes paaiškinome, kad norime patekti į mišką ir nueiti prie ežero.
Išgirdęs mūsų ketinimus apsaugos darbuotojas nuėjo į erdvų ir prabangiai įrengtą savo postą. Per langus matėsi, kad jame dar keli apsaugos darbuotojai. Jis ėmė skambinti – greičiausiai savo vadovybei. Grįžęs jau buvo su pilna ekipuote – liemene, ant kurios ilgas duriamasis peilis, racija, o prie kelnių diržo – prisegtas pistoletas.
Galiausiai jis pasakė, kad mūsų nepraleis, turime grįžti už tvoros ir tęsti kelionę kitapus vartų. Esą kažkur yra varteliai, kur galima užeiti.
Nors šalia matėsi miškas, jis sakė, kad į šį plotą mūsų per pagrindinius vartus neįleis. Ir jokie argumentai augaloto vyriškio neįtikino. Taigi, buvome išprašyti.
Supratę, kad diskusijos – bevaisės, turėjome perlipti per užtvarą ir eiti šaligatviu ieškant tų vartelių, per kuriuos esą galėsime patekti prie ežero. Ėjome gan ilgai, įveikėme kelis šimtus metrų, kol sklypo pabaigoje radome kitus vartus. Jie buvo atrakinti. Tačiau klausimas: ar nebuvo taip, kad ta pati apsauga juos atrakino tik tada, kol mes diskutavome su vienu iš apsaugos darbuotoju. Galėjo būti ir taip, kad mums prisistačius Delfi žurnalistais paskubomis personalas nubėgo vartus atrakinti.
Įėjus pro vartus ir nukulniavus keliolika metrų mus vėl pasitiko tas pats apsaugos darbuotojas ir pareiškė, kad mes per toli nuėjome ir turime grįžti. Vėl kilus diskusijai paaiškinome, kad bandome patekti prie ežero. Jis atšovė, kad prie ežero nepateksime, nebent turime eiti kitapus tvoros brūzgynuose žvejų pramintu takeliu. Paklausus, ar galime užeiti į kairėje esantį mišką, jis sakė, kad ten nėra ką veikti ir pridėjo, kad galime pasivaikščioti tik grįstu taku.
Teko kviesti pareigūnus
Kodėl mums neleidžiama užeiti į mišką? Negavę atsakymo paskambinę Bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietėme Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, kurie turi užtikrinti laisvą žmonių patekimą į mišką. Ekipažo teko gerokai palaukti – maždaug valandą.
Laukėme kitapus tvoros, buvo karšta diena, todėl sulindome į pavėsį. Tiesa, laiko turėjome daug, todėl nutarėme paėjėti žvejų pramintu taku ežero link. Vien brūzgynai, nuvirtę medžiai ir krūmų šakų šonų masažas. Matosi, kad takas naudojamas retai, o neįgaliesiems, mažiems vaikais ar senjorams jis apskritai neįveikiamas.
Kol ėjome taku (jau už sklypo ribos) mus visą laiką stebėjo tas pats apsaugos darbuotojas. Galima sakyti, turėjome savo privačią apsaugą, kuri visą laiką raportavo vadovui apie mūsų veiksmus, pranešė ir tai, kad iškviesta aplinkos apsauga, teiravosi, kaip elgtis jai atvykus.
Laukimas prailgo, todėl vienas komandos narių nuėjo iki automobilio. Ir žingsniuodamas užfiksavo iškalbingą detalę. Prie vienų vartų miške pasirodė moteris, kuri skubiai ėmė atrakinėti spyną. Ją atrakinusi staiga pasišalino. Ir čia reikia priminti, kad šie vartai, anot Aplinkos ministerijos ir jai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento, turi būti atrakinti. Ar tai, kad vartai buvo užrakinti, nėra pažeidimas?
Stoviniavome toliau akimis sekdami visus pravažiuojančius automobilius. Gal jau? Dar ne, dar ne, dar ne. Kol laukėme, mums 2 kartus paskambino pareigūnai ir tikslinosi informaciją.
Belaukdami norėjome pabendrauti su valstybinės žemės sklypo nuomininku UAB „Gulbinų turizmas“ atstovais. Viešai nurodyta, kad įmonės vadovas – Sigitas Kubilius. Apsaugos darbuotojas atsisakė nurodyti jo kontaktus. Sakė, kad ieškotume internete. Ieškojome, bet ten nurodyti įmonės stacionaraus telefono numeriai buvo netikslūs. Vieną kartą atsiliepęs balsas teigė, kad čia visai kitos įmonės telefono numeris. Kitu atveju pasigirdo balsas, nurodęs, kad tokio numerio nėra.
Įdomu tai, kad formaliai visos prabangios rezidencijos yra visuomenės poilsio pastatai, skirti nuomai. Bet internete mums ne tik kad nepavyko rasti šias paslaugas turinčios teikti įmonės „Gulbinų turizmas“ kontaktų, bet neradome ir jokių nuomos skelbimų. Apsaugos darbuotojas nuo savęs pridėjo, kad čia gyvena tie patys žmonės.
Kaip patekti į visus miško elementus, pareigūnai paaiškinti negalėjo
Valandą pralaukus pagaliau atvyko žymėtas aplinkos apsaugos automobilis ir iš jo išlipo uniformuoti pareigūnai. Mus visą laiką įdėmiai sekęs ir visur lydėjęs apsauginis pareigūnus pažino. Sakė, kad jie buvo atvykę ir su jais buvo suderintas vartų atrakinimas ir vietos, kur gali patekti visuomenė.
Atvykę pareigūnai paaiškino, kad žmonės nevaržomai gali lankytis sklype esančiuose miško elementuose. Ir patikino, kad prie atrakintų vartų mes turime teisę patekti į kairėje esantį mišką, nors apsauginis mums aiškino, kad ten nėra ką veikti. Kartu su pareigūnais norėjome patekti į kitus miško segmentus, tačiau apsauginis pareiškė, kad įleis tik pareigūnus, o žurnalistų ne. Jis tokį nurodymą esą gavo iš savo vadovo.
Ką gi, toliau einame prie kitų vartelių, kurie matant mūsų komandos nariui, buvo atrakinti. Mums atėjus kartu su pareigūnais jie buvo praviri. Užeiname vidun, ir ten jau mus pasitinka kitas apsaugos darbuotojas. Leidžia judėti labai siaura trajektorija, prie ežero prieiti neįmanoma.
Pareigūnų paklausėme, kaip žmonėms pasiekti skirtingose sklypo vietose išsidėsčiusius miško elementus? Atsakymo negavome, nes pareigūnai nebuvo susipažinę su valstybinės žemės nuomos sutartimi ir nežino, ar ten yra servitutas arba kita priemonė, turinti užtikrinti žmonių judėjimą sklype, kuris patenka į Verkių regioninio parko rekreacinę teritoriją.
Paklausus, kodėl ne į visus miško elementus galima patekti, pareigūnai taip pat negalėjo atsakyti. Į kai kuriuos miško segmentus galima patekti per vartelius. Tačiau yra tokių, į kuriuos neleidžia patekti tvora. Joje vartelių nėra. Tuo tarpu Miškų įstatymas garantuoja laisvą žmonių patekimą į mišką.
Apsaugos darbuotojas nurodė, kad žmonės per vartelius į mišką gali patekti tik tada, kai jie būna atrakinti – nuo 8 valandos ryto iki 18 valandos vakaro. O ką daryti tiems, kurie dirba iki šeštos?
Kokiais teisės aktais remiantis Aplinkos apsaugos departamentas suderino, kad miškas būtų atviras tik tam tikru paros metu? Ar tai nėra Miškų įstatymo pažeidimas?
Negavę atsakymų į klausimus paliekame aptvertą teritoriją, grįžtame už tvoros ir mišku leidžiamės prie ežero. Sunkiai praeinami brūzgynai. Bet nusileidus prie vandens atsiveria nedidelė medinė terasa. Šalia jos vaizdo stebėjimo kamera. Tiesa, kameros išdėstytos aplink visą kvartalą – visa teritorija akylai stebima.
Apsaugos darbuotojas: piligrimai čia nevaikšto
Pasiekę Gulbino ežerą brendame žolynais ir kemsynais toliau, kol prieiname prabangią pirtį ant paties kranto, o tiksliau – gal netgi pačiame ežere. Pakrantės apsaugos juostoje, kuri dažniausiai siekia 5 metrus, statybos draudžiamos. Tačiau šiuo atveju ši taisyklė, panašu, negalioja.
Šalia pirties akmenimis grįstas takas į kalną, ant kalno – tvora ir varteliai. Deja, užrakinti.
Paežere brendame toliau. Randame pontoninius lieptus su stalais. Prisėdame pailsėti, aptarti tolimesnį planą. Gamta tiesiog įspūdinga – ežero grožis neišpasakytas.
Tęsiame kelionę įveikdami virtuolius, krūmokšnius, stačius šlaitus. Galiausiai pasiekiame tašką, nuo kurio pradėjome savo kelionę.
Tačiau čia klausimų verta užduoti ir Vilniaus miesto savivaldybei. Kodėl tokioje gražioje ir išskirtinėje sostinės vietoje neįrengiama viešam poilsiui skirta infrastruktūra: paplūdimys su persirengimo kabinomis, takai? Valstybinėje žemėje prie ežero yra tikrai daug vietos ir vilniečiai turbūt labai apsidžiaugtų, jei mieste atsirastų dar vienas paplūdimys. Toks, kurį gali pasiekti visos socialinės grupės, įskaitant vaikus, vyresnius žmones ir neįgaliuosius.
Tačiau kol savivaldybė tuo neužsiima, nors, regis, tam didelių investicijų ir nereikia, paežerėje veši krūmynai.
Grįžę prie vartelių, kur buvome išprašyti, atsisveikiname su pareigūnais ir baigiame savo eksperimentą. O jo reziumė toks: turite absoliučią teisę lankytis Gulbinų kvartalo miško elementuose. Jeigu rasite užrakintus vartelius, kvieskite aplinkos apsaugą, taip pat apie tai praneškite Delfi žurnalistui Tomui Janoniui el. paštu tomas.janonis@delfi.lt.
Vietos tikrai gražios, todėl būtų nuodėmė jas palikti vien tik išrinktųjų poilsiui.
Papildomų komentarų paprašėme sklypo nuomininko UAB „Gulbinų turizmas“. Tačiau į elektroniniu paštu pateiktus klausimus atsakymų negavome.
Aplinkosaugininkai užfiksavo pažeidimą
AAD paklausėme, kokia atsakomybė gresia dėl to, kad mums atvykus vieni varteliai buvo užrakinti ir suskubta atrakinti spyną, tik tada, kai apsaugos darbuotojas sužinojo, kad esame žurnalistai.
Anot pareigūnų, aplinkosaugininkai užfiksavo pažeidimą.
„Informuojame, kad pagal 2023-06-07 gautą pranešimą nurodyto sklypo teritorijoje Miškų kontrolės departamento pareigūnai pirmą tikrinimą atliko vidurdienį.
Pareigūnai, remdamiesi asmenų pateikta informacija, kad vakarop visi vartai rakinami, vakare (po 18 val.) atliko pakartotinį objekto patikrinimą. Nustatyta, kad patekimas į miško žemę VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Neries girininkijos 266 kvartale, šalia Didžiųjų Gulbinų g. 25, iš dalies yra ribojamas (iš 5 tvoros vartų, besiribojančių su miško žeme arba esančių miško žemėje, 3 buvo užrakinti).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 str. 1 d. nurodo, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Šis normatyvas numatytas ir Lankymosi miške taisyklių 5 p.
Taigi, pakartotinio patikrinimo metu buvo konstatuotas aplinkosauginis pažeidimas. Pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio 1 dalis numato, kad lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų. Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, bus patraukti administracinėn atsakomybėn, taip pat bus įteiktas privalomasis nurodymas imperatyviai reikalaujant sudaryti galimybes asmenims visą laiką laisvai lankytis miške“, – nurodė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
Miško žemė šiame sklype suskaidyta atskirais lopinėliais, tačiau visuomenė gali patekti ne į visas miško dalis, nes ne visur įrengti varteliai, o per ne miško žemę apsauga eiti neleidžia. Taigi, kodėl varteliai neįrengiami arba apskritai kodėl nepašalinama tvora iš visų miško dalių, kad visuomenė galėtų patekti į absoliučiai visus miško elementus? Ar tai, kad visuomenė negali patekti į absoliučiai visus miško elementus sklype, nėra Miškų įstatymo pažeidimas? Tokį klausimą pateikėme Aplinkos apsaugos departamentui.
Ar sklypo nuomos sutartyje arba kituose dokumentuose yra numatytas servitutas arba kitas teisinis pagrindas, kaip visuomenė gali judėti sklypu ir pasiekti absoliučiai visus miško elementus? Jeigu yra, kokiomis sklypo trajektorijomis gali judėti visuomenė?
„Dėl sklypo nuomos sutartyje esančių sąlygų (servitutai, leidimai ir pan.) patikslinimo Aplinkos apsaugos departamentas šiuo metu yra išsiuntęs paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai. Gavę atsakymą ir jį išanalizavę, galėsime Jus informuoti apie nuomos sutartyje išdėstytas sąlygas, jų aktualumą ir pan.“, – teigė AAD atstovai.
Apsaugos darbuotojas nurodė, kad varteliai miško žemėje atviri nuo 8 iki 18 val. Kitomis valandomis patekti į mišką neįmanoma. Miškų įstatyme nėra nurodyta, kad mišką leidžiama lankyti tam tikromis valandomis. Ar AAD suderino ir leido, kad mišką būtų galima laikyti tik nuo 8 iki 18 val.? Jei taip, kokiu teisiniu pagrindu buvo remiamasi suderinant šį miško lankymo laiką?
„Pabrėžiame, kad tokio derinimo nebuvo ir toks leidimas neegzistuoja. Departamentas vadovaujasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, kuris, kaip jau rašėme, nurodo sudaryti sąlygas patekti visuomenei į mišką“, – nurodė AAD pareigūnai.
Nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį
Reaguodama į tai Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą naikinti žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau ir čia kilo keblumų. Sklypo nuomininkas UAB „Gulbinų turizmas“ dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
„Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gulbinų turizmas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą nuo 2022-07-08 nutraukti žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos 2002-03-13 sutartį Nr. 65, šiuo metu šis klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – teigė NŽT atstovas Audrius Gelžinis.
Papildomai jis informavo, kad sutarties nutraukimo procedūra buvo pradėta 2022-07-08. „Pateiktas tik įspėjimas dėl žemės nuomos nutraukimo. Pirmas teismo posėdis dėl NŽT sprendimo nutraukti nuomos sutartį numatytas 2023-07-18“, - nurodė A. Gelžinis.
Delfi primena, kad taip pat teisėsaugai buvo kilę įtarimų dėl to, jog statiniai uždaroje teritorijoje galbūt naudojami ne pagal paskirtį.
Statinių savininkai
Kam priklauso Gulbinų kvartalo pastatai? 2022 m. Registrų centrui pateiktame UAB „Gulbinų turizmas“ (sklypo nuomininkas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad įmonė iš viso turi 13 akcininkų. Visi jie valdo po 7,7 proc. akcijų. Beveik visų jų korespondencijos adresas nurodytas Didžiųjų Gulbinų gatvės skirtinguose namuose. Registrų centro duomenimis, šios įmonės direktorius yra S. Kubilius.
Susipažinkime su šios įmonės akcininkais, kurie yra turtingi Lietuvos verslininkai. Dalis jų patenka į Delfi sudarytą turtingiausių verslininkų sąrašą.
Pirmasis akcininkas – UAB „Neries investicijos“, atstovaujamas Nerijaus Dagilio. Registrų centro duomenimis, UAB „Neries investicijos“ nuo 2010 m. vadovauja N. Dagilis. Delfi anksčiau yra rašęs, kad jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be to, N. Dagilis yra „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur.
Toliau akcininkų sąraše rikiuojasi Kęstutis Martinkėnas – UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, „BLF holding“ akcininkas. Turtingiausių žmonių sąraše jis užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur.
„Verslininko M. Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų“, – yra rašęs Delfi.
Kitas UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Sanitex“, „Sun Invest“, „NI plėtra“. Pavyzdžiui, jis yra UAB „Sun Invest" generalinis direktorius ir akcininkas.
Penktas akcininkų sąraše – Alvydas Banys. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 79 vietą. Su „Invalda INVL“ grupe, „LJB Investments“ susijęs verslininkas valdo 42 mln. eurų.
Kita įmonės akcininkė – Ivona Liachovič. Apie ją viešojoje erdvėje informacijos nėra pateikta. Registrų centro Juridinių asmenų registre duomenų apie šią moterį rasti taip pat nepavyko. Tačiau šaltinių duomenimis, ji yra verslininko Edvardo Liachovičiaus sutuoktinė. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Girteka Holding“, UAB „Girteka cargo“, UAB „Girteka fleet“, UAB „Girteka logistics“ vadovas. Taip pat UAB „Me investicija“ valdybos narys ir UAB „AmberCap“ akcininkas.
O štai akcininkė Živilė Garbaravičienė yra buvusi UAB „SC Baltic Media“ ir UAB „Baltic brothers group“ valdybos narė. Kaip rašė žiniasklaida, ji priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų.
Toliau sąraše – Vilius Kavaliauskas. Jis yra UAB „Charter Jets“ valdybos narys, UAB „Enercom Capital" vadovas, „Lewben Holdings“ vadovas, UAB „Strategy Labs“ valdybos narys.
Tatjana Novikova yra dar viena įmonės akcininkė. Registrų centro duomenimis, ji yra T. Novikovos personalinės įmonės „Akvanautas“ savininkė.
Dar vienas akcininkas – Gedeminas Giniotis. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis su savo valdomais 50 mln. eurų užima 64 vietą. Šiame sąraše jis siejamas su „GG Investment“ ir „Concretus grupė“.
Kitas akcininkas – Igoris Matsanyukas. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „IM Baltics“ vadovas ir akcininkas. Dokumentuose nurodyti tokie įmonės tikslai: investicinė, startuolių, konsultacinė ir vystymo veikla. Įdomu tai, kad vadovo gyvenamoji vieta nurodyta būtent Gulbinų kvartale, viename iš jame stovinčių namų.
Paskutinė įmonės akcininkė – Vilma Janulevičienė. Registrų centro duomenimis, ji yra VšĮ „Mažieji svajotojai" vadovė. Jos gyvenamoji vieta taip pat nurodyta viename iš Gulbinų kvartale stovinčių namų.
Registrų centro Nekilnojamojo turto registre radome tokius šiame sklype esančių pastatų savininkus: UAB „Neries investicijos“, Vilma Janulevičienė, Tomas Kučinskas ir Lina Buterlevičiūtė-Kučinskienė. Šios pavardės nėra aukščiau minėtame įmonės akcininkų sąraše.
Registrų centro duomenimis, ši moteris yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos narė.
Kiti pastatų savininkai yra Živilė Garbaravičienė, Igoris Matsanyukas, Vilius Kavaliauskas, Daiva Banienė (Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše ji užima 260 vietą, siejama įmonėmis „Invalda INVL“, „LJB Investments“) ir Alvydas Banys, Saulius Butkus, Ivona Liachovič, Valerija Giniotienė ir Gedeminas Giniotis, Kęstutis Martinkėnas ir Jolanta Martinkėnienė (UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narė), Ina Railienė ir Tatjana Novikova.
Registrų centre nurodyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis dėl statinio, kurį valdė Ž. Garbaravičienė.