Šis keltas šiuo metu yra išnuomotas Ukrainos bendrovei „Ukrferry“ ir plaukioja tarp Stambulo ir Černomorsko.
Pasirodo, pabėgėliai keltu nemokamai plaukioja jau kelias savaites – nuo liepos pabaigos. „DFDS Seaways“ atstovai tikina, kad jie kelia grėsmę ir įgulai, ir keleiviams, tačiau neturi dokumentų, tad kol kas negali būti išlaipinti jokioje pasaulio šalyje.
Pateko nelegaliai
„Mes juos aptikome atvirame laivo denyje kelionės iš Turkijos į Ukrainą metu. Dalis jų greičiausiai slėpėsi po priekabomis, nameliais ant ratų, kiti – jose “, – DELFI sakė „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.
Jo teigimu, pabėgėliai buvo pastebėti jau išplaukus iš Turkijos teritorinių vandenų, praėjus kelioms valandoms nuo kelionės pradžios.
„4 pabėgėliai teigė, kad yra iš Alžyro, 8 aiškino esantys iš Palestinos. Tačiau po tyrimo paaiškėjo, kad pastarieji – marokiečiai. Tai vyrai, pilnamečiai, bet gana jauni“, – nurodė pašnekovas.
Kelte įstrigo
Nors kelionė iš Stambulo į Černomorską trunka vos 21-24 valandas, pabėgėliai kelte įstrigo.
„Jų niekas nepriima, deja. Visi jie, iš esmės, yra be dokumentų – ar sąmoningai, ar ne. Aš sakyčiau, greičiausiai sąmoningai. Nei Ukraina, nei Turkija jų atgal nepriima, kol jie neturės galiojančių kelionės dokumentų. Tam, kad jie juos gautų, mes, visų pirma, turime nustatyti jų realias tapatybes. Tai nėra labai lengva, nes, pastebėjote, jie melavo ir pirmąjį kartą – dėl šalies. Kelių asmenų tapatybes mes lyg ir nustatėme, bet dėl kitų dar dirbame“, – aiškino J. Nazarovas.
Paklaustas, ar pabėgėlių galutinis tikslas ir buvo Ukraina, „DFDS Seaways“ atstovas patikino, kad jie kalba tik apie vieną – išsvajotąją Europą.
Prireikė saugos tarnybos
J. Nazarovas neslėpė, kad pabėgėliai kelia grėsmę ir įgulai, ir kelto keleiviams, ir patys sau.
„Jie reikalauja trokštamo tikslo, bet, deja, ne mūsų galioje tai suteikti. Buvo kelios agresijos apraiškos, todėl mes privalėjome samdyti saugos tarnybą, kuri prižiūri kajutes, kuriose jie gyvena“, – sakė jis.
„DFDS Seaways“ pabėgėliams suteikė nakvynės vietas, juos maitina, parėmė drabužiais, padėjo susisiekti su gydytoju.
Nebežino, kur kreiptis
J. Nazarovas vardijo, kad pagalbos dėl šios situacijos jie prašė ir kliento „Ukrferry“, ir draudikų, ir Ukrainos ir Turkijos uosto, migracijos tarnybų, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, ir Jungtinių tautų atstovų Turkijoje, Ukrainoje.
„Visi bando pastangas parodyti, bet kol kas rezultatas nepasiekiamas“, – nurodė pašnekovas.
Anot jo, paradoksas, bet „DFDS Seaways“ yra atsakingi už pabėgėlių sveikatą ir gyvybę, kol jie yra jų kelte.
„Mes kažkokiu būdu turime pasiekti sprendimą – surasti šalį, į kurią jie sutiktų išvažiuoti ir ta šalis sutiktų juos priimti“, – nurodė J. Nazarovas.
Gali likti ir Lietuvoje?
Paklaustas, ar ta šalis gali būti Lietuva, jis pripažino, kad galime kalbėti apie bet kurią pasaulio šalį.
„Tikimės kažkaip sulaukti supratingumo iš valstybių, kurios dalyvauja procese, kad pabėgėliai bent laikinai būtų apgyvendinti krante, kol spręstųsi klausimai dėl prieglobsčio ar perkėlimo. Kaip bebūtų keista, tai bus mūsų kaštai, bet tai būtų mažesnė rizika nei laikyti tuos nelaimingus žmones laive“, – nurodė jis.
J. Nazarovas tikino, kad dabar nėra taip svarbu, kas konkrečiai kaltas dėl to, kad ši situacija susidarė, nes problemos tai neišspręs.
Ministerijos nesusikalba, ambasadorius aiškina besistengiantis padėti
Užsienio reikalų ministerija DELFI nurodė dėl šios situacijos kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau ši aiškino, kad situacija domisi Susisiekimo ministerija.
„Iš tiesų, tai tarptautinis klausimas, kuris nėra Susisiekimo ministerijos kompetencija. Mūsų žiniomis, Jums geriausiai galėtų atsakyti Užsienio reikalų ministerija“, – ratą vėl apsuko Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė.
Tačiau tai, kad tokia situacija iš tiesų susidariusi, DELFI patvirtino Lietuvos ambasadorius Turkijoje Audrius Brūzga.
„Ambasadai žinomas šis atvejis. Stebime, palaikome ryšį su bendrove, su Turkijos tarnybomis“, – nurodė jis.
Pasak A. Brūzgos, stengiamasi padėti „DFDS Seaways“, tačiau jis nesiryžo svarstyti, kiek realu, kad aptariami pabėgėliai būtų išlaipinti Turkijoje ar Lietuvoje.
„Tai – dar ne iki galo aiškus atvejus. Šiai dienai tai visa informacija, kurią galiu pateikti“, – nedaugžodžiavo jis.
Gali priimti apie 250 keleivių, plukdo sunkvežimius, vagonus
Kaip rašė „Kauno diena“, jūrų keltas „Kaunas Seaways“ yra naudojamas kompanijos „Ukrferry“, kuri aptarnauja keturias jūrų keltų linijas tarp Iljičovsko ir Počio/Batumio (Gruzija), Iljičovsko ir Varnos (Bulgarija), Varnos ir Batumio ir Iljičovsko ir Haidarpašos uosto (Turkija).
Šiose linijose pasikeisdami plaukioja jūrų keltai „Kaunas Seaways“, „Vilnius Seaways“ ir „Greifsvald“.
Kaunas.kasvyksta.lt duomenimis, „Kaunas Seaways“ kelte keleiviams įrengtos 198 vietos kajutėse ir 64 vietos sėdimų vietų salone. Tiesa, keltas plukdo ne tik žmones, bet ir sunkvežimius, geležinkelio vagonus.
Kelto ilgis – apie 190 metrų. Jis pastatytas dar 1989 metais.