Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis sako, kad pritarus Vyriausybei galimybių pasas galėtų pradėti veikti jau netrukus ir padėtų atverti daugiau uždarytų verslų.
„Galimybių paso tikslas yra atverti tas veiklas, kurios be galimybių paso dar, tikėtina, ilgai būtų užvertos. Jis orientuotas pirmiausia į maitinimą viduje, didesnius renginius, sporto, laisvalaikio, pramogų veiklas viduje. Tikėtina, kad artimiausių savaičių metu, jei Vyriausybėje bus pritarimas, mechanizmas galėtų startuoti ir tie verslai galėtų atsidaryti“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ aiškino K. Žemaitis.
Anot jo, dokumentą galima būtų turėti tiek išmaniajame įrenginyje, tiek apsispausdinus QR kodą.
„Puikiai suprantam, kad ne visi gyventojai naudojasi išmaniaisiais telefonais. Esam tai apgalvoję, ir, jei žmogus net neturi kompiuterio, tam yra viešųjų bibliotekų tinklas, kuriame kiekvienas gyventojas turi šansą prieiti prie interneto, su bibliotekininkų pagalba prisijungti ir tą pasą atsispausdinti“, – aiškino ministrės patarėjas.
Jo teigimu, toks mechanizmas būtų laikinas.
„Galbūt mėnesio dviejų perspektyvoje mes apie jį nebediskutuosime, nes turėsime masinę vakcinaciją, nukritusį sergamumą ir mirtingumą ir tokių mechanizmų nereikės“, – svarstė K. Žemaitis.
Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius Kęstutis Petrikonis abejoja, ar galimybių pasas būtų tik trumpam įvesta priemonė.
„Aš manau, kad šitas sprendimas bus tikrai laikinas, bet, ar jo trukmė bus pusmetis, ar metai, ar net dveji, nebūčiau tikras. Manau, kad tai greičiausiai bus ilgas sprendimas ir tam tikri pratęsimai“, – mano profesorius.
Pasak jo, žmonės turi pratintis gyventi naujoje realybėje: „Mes turėsime savo sveikatos duomenis kažkuria prasme aukoti, kad turėtume daugiau galimybių.“
K. Petrikonio teigimu, prieš pradedant naudoti šią priemonę dar reikėtų numatyti daugybę išimčių.
„Visų teisės turėtų būti aptartos ir apgalvotos – žali koridoriai esant kažkokioms specialioms sąlygoms, kai žmogus negali padaryti testo, irgi turi būti numatyti. Net didžiausia išimtis turi būti numatyta. Aš net kalbu apie maksimalų respiratorių, trečios klasės, kuris galbūt irgi galėtų būti galimybė, jei nėra kitos“, – kalbėjo profesorius.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad bent kol kas galimybių paso veikimo sąlygos nėra iki galo aiškios, jis gali sukurti sąlygas diskriminacijai.
„Pirmiausia reikia atsakyti į daugybę klausimų, koks būtų teisių ir privilegijų teikimas ir kokiomis sąlygomis ir nuo kada tai būtų daroma.
Jeigu tai būtų daroma dabar, kai dar net pusė gyventojų nėra paskiepyti nuo COVID-19, akivaizdu, kad tai sukurtų tam tikras aplinkybes diskriminacijai tiek dėl amžiaus, tiek dėl profesinių pagrindų.
Pirmiausia turėtų būtų visiems užtikrintos galimybės gauti skiepus. Jeigu pasas remtųsi testo rezultatais, jie turi būti prieinami tiek finansiškai, tiek geografiškai“, – laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė B. Sabatauskaitė.