Telšių mokytoja – ne vienintelė: pilasi naujos mokyklų istorijos

Telšiuose apie gėjų seksą ir kanibalizmą vaikus mokiusios Loretos Raudytės pavardę jau žino ir politikai, ir teisininkai, ir prokurorai. Akivaizdu, kad išgalvotos ir mokslu neparemtos informacijos skleidimas pedagogei skaudžiai atsirūgs, tačiau tokių mokytojų Lietuvoje – ne vienetai.

Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniai pasidalijo medžiaga, ko juos moko tikybos pamokose. L. Raudytės pamokose gėjai vaizduojami kaip kanibalai ir vaikų prievartautojai. Pedagogė itin domisi seksu – gimnazistams pasakoja apie oralinį seksą, fistingą, sadomazochizmą.

L. Raudytė DELFI aiškino nieko pati nesugalvojusi: pamokoje tiesiog pateikusi informaciją, kurią rado į lietuvių kalbą išverstuose dr. Paulo Camerono iš Šeimos tyrimų instituto (Family Research Institute) lankstinukuose. Beje, šis mokslininkas, nuo kurio yra atsiriboję nemažai JAV ir Kanados specialistų, 2010 m. dalyvavo konferencijoje Seime.

„Aš nesuprantu, kodėl pateikti informaciją, kuri, manau, yra patikrinta daktaro, yra blogai. Jeigu mokytojas negali pateikti faktų, kurie teikiami žiniasklaidoje...“, – stebėjosi L. Raudytė. Mokytoja sakė pateikusi ne visą informaciją – tik tuos faktus, kurie ją labiausiai sukrėtė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad tokią medžiagą mokiniams teikianti mokytoja gali dirbti toliau. Tokią pat poziciją ketvirtadienio rytą agentūrai BNS išdėstė ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras sako mokytojos pasisakymuose įžvelgiantis neapykantos kalbą (hate speach).

„Tai kriterijus, ties kuria peržengiama nuomonės ir informacijos laisvės riba. Neapykantos kalba yra priešiškumo, neapykantos tam tikromis savybėmis pasižyminčioms visuomenės grupėms skleidimas. Skleidimas gali pasireikšti bet kokiomis išraiškos formomis, kuriomis kurstoma, skatinama, remiama, pateisinama ksenofobija, homofobija, rasinė neapykanta, agresyvus nacionalizmas, etnocentrizmas, socialinių grupių ir mažumų diskriminavimas, priešiškumas jiems“, – savo feisbuko paskyroje aiškina V. Mizaras.

Teisininko teigimu, kritika leistina, jeigu neprilygsta diskriminavimui ar kurstymui. V. Mizaro manymu, tai, kas nuskambėjo tikybos pamokoje – tiesioginės patyčios iš nestandartinės seksualinės orientacijos žmonių.

„Europos žmogaus teisių konvencijos pagrindu nepavyktų apsiginti nuo informacijos sklaidos laisvės, nes, minėta, tai peržengia laisvės ribas, kadangi skleidžiama neapykanta, patyčios seksualinės orientacijos pagrindu, ir taip pažeidžiamas nediskriminavimo principas“, – sakė V. Mizaras.

Jis pasidžiaugė, kad 2017-aisiais metais visuomenė nėra abejinga neapykantos skleidimui.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė nurodė, kad Baudžiamojo persekiojimo departamentui pavesta išsamiau pasidomėti šia situacija, pasiaiškinti ir įvertinti.

Atsižvelgusi į gautą informaciją, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.

„Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, ar Telšių Žemaitės gimnazija įgyvendino Lygių galimybių įstatyme numatytą pareigą užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lytinės orientacijos pagrindu“, – sakė tarnybos atstovė spaudai Mintautė Jurkutė.

B. Sabatauskaitė: tai nėra retenybė

„Nesu bendravusi su moksleiviais konkrečiai apie tikybos pamokas, bet tokio turinio netrūksta kitose pamokose – biologijos, etikos. Kai kurie paaugliai pasakojo apie atvejus, kai mokytojas biologijos pamokos metu atvirai aiškino, kad gėjai iškrypėliai ir dar kartu su kitais moksleiviais pasijuokė, kad tokį žmogų sutikus, gerai trenktų, po tokios pamokos moksleivė negalėjo grįžti į mokyklą porą savaičių“, – pasakoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. Jos žiniomis, aštrūs mokytojų pasisakymai apie LGBT, galintys žaloti paauglių psichikos sveikatą, nėra retenybė.

Dar šiemet į centrą kreipėsi moksleiviai iš Klaipėdos. Jie papasakojo apie tai, kad į jų mokyklą buvo pakviestas psichologas, Klaipėdos miesto savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos narys, kuris aiškino, jog homoseksualus reikia smerkti, kad tai iškrypimas.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad ši tikybos mokytoja dalinosi Paulo Camerono turiniu. Jis kažkada buvo pakviestas kalbėti Seime. Čia praėjusį trečiadienį savo mintis taip pat pristatė kitas pseudomokslininkas dr. Markas Regnerusas. „Mūsų įstatymų leidėjas tokį turinį legitimuoja ir galima sakyti, dar įgalina mokytojus jį skleisti“, – įsitikinusi pašnekovė.

B. Sabatauskaitės nuomone, toks pareiškimas nėra pavienis. Ji stebisi, kad pagal įstatymą neigiama laikoma ta informacija, kuria žmonės kalba apie LGBT šeimų egzistavimą, bet ne tokia kaip Telšių Žemaitės gimnazijoje, kuri iš esmės mokykloje besimokančiam paaugliui gali turėti itin neigiamų pasekmių – tiek mokymosi rezultatams, norui apskritai būti mokyklose, psichikos sveikatai.

Žmogaus teisių gynėjos manymu, pirmiausiai, turėtų būti įvertintas konkrečios mokytojos, o gal labiau mokyklos ugdymo programos turinys. „Tuo pačiu turbūt reikia kalbėti apie tai, kad lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa nėra įgyvendinama, nėra ruošiami pedagogai, o atskirų buvusių darbo grupės narių iniciatyva mokytojai mokomi turinio, kuris nepagrįstas jokia moksline informacija“, – apgailestauja B. Sabatauskaitė.