Tai, kad tokiam tikslui susivienija būtent tie, kuriuos sieja kraujo ryšiai, psichologų nestebina, tačiau visuomenę neretai šokiruoja – šeima, kuri turėtų tapti saugiu uostu, pastūmėja į pražūtį.
Tyrėjų akiratyje – trys broliai iš Belgijos
Štai, pavyzdžiui, su penktadienį vykusia teroro aktų virtine Paryžiuje, kurios metu žuvo 129, o sužeista – keli šimtai žmonių, spėjama, susiję trys Belgijoje gyvenę broliai, pavarde Abdeslam.
Vienas iš jų greičiausiai, Ibrahimas, Paryžiaus centre detonavo sprogmenų diržą ir iš karto žuvo. Antrasis, siejamas su logistika ir automobilių nuoma, šiuo metu yra policijos rankose, o trečiasis, Salahas, įvardijamas kaip pagrindinis įtariamasis, rengęs atakas, vis dar yra laisvėje.
Jo nuotrauka skelbiama viešai.
„Mes buvome tikrai nustebinti, kad į tai įsitraukęs Salahas. Ibrahimas buvo kitoks. Mes matėme, kad jis radikalizavosi, bent jau iš dalies. Tačiau ne taip stipriai, kad mums kada nors būtų kilusi mintis, kad jis galėtų įvykdyt tokius žiaurius veiksmus“, – pasakojo brolių šeima.
Išpuolį surengė du broliai
Dar visai neseniai empatiški žmonės skandavo ir „Je suis Charlie“. Vos prieš dešimt mėnesių taip pat Prancūzijoje buvo užpulta satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcija. Išpuolio metu žuvo 12 žmonių.
Šios atakos organizatoriai – taip pat broliai – Cherifas ir Saidas Kouachi.
„Mane, Cherifą Kouachi, pasiuntė „al Qaeda“ Jemene. Aš ten nuvykau ir šeichas Anwaras al Awlaki finansavo mano kelionę“, – atakos priežastį prieš savo žūtį vienam Prancūzijos naujienų tinklui pristatė vienas iš brolių.
Buvo išsiaiškinta, kad su „al Qaeda“ susijęs ir antrasis jų. 2011 metais Jemene, kur praleido kelis mėnesius, jis buvo kurstomas atakuoti Vakarus.
Tiesa, patys pasitraukti iš gyvenimo broliai nebuvo linkę. Tris dienas jie slapstėsi, o galiausiai buvo nušauti policijos pareigūnų.
Jautėsi problema
Į atmintį turbūt daugeliui įsirėžęs ir Bostono maratonas, kurio metu sprogus bombai žuvo 3 ir buvo sužeista daugiau nei 260 žmonių. Dėl to taip pat kalti broliai – iš Čečėnijos kilę dešimtmetį JAV gyvenę Tamerlanas ir Džocharas Carnajevai.
Tamerlanas, pasakojama, buvo raumeningas boksininkas mėgėjas, svajojęs dalyvauti Olimpiadoje, o jo jaunesnis brolis Džockharas – populiarus vidurinėje mokykloje, laimėjo miesto stipendiją studijoms prestižiniame koledže ir mėgo leisti laiką su savo draugais rusais.
Tamerlanas buvo nukautas per susišaudymą su policija, o jo 19-metis brolis sučiuptas per dramatiškas gaudynes, dėl kurių buvo paralyžiuotas gyvenimas didelėje Bostono dalyje.
„Kodėl žmonės keliauja į Ameriką? Jūs žinot, kodėl, – brolių tėvas Anzoras Carnajevas sakė duodamas interviu iš Rusijos, kur dabar gyvena. – Dėl mūsų politinės sistemos Rusijoje. Čečėnai buvo persekiojami Kirgizijoje. Jie (buvo laikomi) problema.“
Šie trys pavyzdžiai – tik keli iš daugybės.
Vienija panaši smegenų organizacija ir nuostatos
Su kuo susiję, kad teroristinius išpuolius ryžtasi įvykdyti būtent broliai, paaiškinti sutiko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius ir socialinės psichologijos laboratorijos vedėjas Albinas Bagdonas.
„Man nekelia nuostabos, kad teroristinius išpuolius organizuoja būtent broliai. Į grupes (tarp jų ir nusikalstamas, kriminalines, teroristines) paprastai buriasi žmonės su panašia smegenų organizacija ir nuostatomis. Pirma, ne visi žmonės gali organizuoti teroristinius išpuolius. Todėl svarbus genetinis faktorius – kaip veikia žmogaus smegenys, kaip atrodo įvairūs agresyvumo, nerviniai centrai. Brolių smegenys formavosi tuo pačiu genetiniu pagrindu.
Be to, asmenis, kurie auga vienoje šeimoje, paprastai supa panaši aplinka, todėl jie vienodai supranta įvairius reiškinius. Didesnė tikimybė, kad tokius bendrus bruožus turės broliai ar seserys nei atsitiktinai sustatyti prieš tai nepažįstami žmonės“, – sakė jis.
Be to, atkreipė dėmesį A. Bagdonas, broliai neretai atsiduria toje pačioje situacijoje.
Jaučiasi blogai, nes niekur nepritampa
„Žmonės, į Europą atvykę iš trečiųjų pasaulio šalių, nesiidentifikuoja su Briuseliu, Paryžiumi ar kita šalimi. Kita vertus, savęs priskirti jie nenori ar nebegali ir tai šaliai, iš kurios atvyko patys, jų tėvai ar protėviai. Jie tarsi yra užspiečiami į menamą kampą, nes toje visuomenėje, kur adaptavosi, negali pakilti aukštai. Konkrečiai – pavyzdžiui, jų tėvai dirbo juodus darbus, jie irgi turi dirbti juodus darbus, nors jaučia, kad galėtų gauti geresnį atlyginimą ir užimti aukštesnę padėtį visuomenėje.
Nors jų tėvams toks gyvenimo modelis tiko, nes, tarkime, jie turėjo mažiau informacijos. Paimkime kaip pavyzdį mūsų tėvus ar senelius – arė žemę, vargo ir per daug neklausinėjo, tačiau naujoji lietuvių karta kelia vis aukštesnes pretenzijas.
Savo ruožtu, žvelgiant į pasaulio patirtį, kai tie tėvai persikėlė į kitas šalis, jiems buvo svarbu išgyventi ir vaikus užauginti. Daugelis jų turi kitokią socialinę patirtį – bėgo nuo dar didesnio skurdo, karo, tačiau tokių asmenų vaikai ar anūkai to jau nepamena, todėl supantį pasaulį traktuoja kitaip.
Todėl nėra ko tų pabėgėlių be saiko įsileisti Europą, nes vis tiek tokie žmonės pilnai nesiadaptuos. Matant, kad teisės nėra lygios, kyla agresija, nepasitenkinimas. Žmonės tuomet pradeda elgtis destruktyviai“, – pastebėjo A. Bagdonas.
Musulmonai linkę į terorizmą, krikščionys – į kriminalinę veiklą
Jo teigimu, būtent todėl tokie žmonės ir žudosi taip, tiki, kartu bandydami pagelbėti savo šeimos nariams, to paties likimo žmonėms.
„Neabejotina, kad fanatizmas būdingas islamui. Man asmeniškai kyla klausimas: „Kodėl?“ Gal dėl to, kad ši religija yra jauna, pavyzdžiui, lyginant su krikščionybe ar judaizmu. Kitaip tariant – islamas dar neperžengė raidos slenksčio, kuomet nustojama drastiškai kovoti už būtent tą tikėjimo rūšį. Arba galbūt tikintiems islamu taip pat susiformavo specifinė smegenų organizacija. Todėl gal jie labiau linkę į terorizmą nei europiečiai.
Kita vertus, krikščionybėje terorizmas nelabai duoda dividendus. Todėl krikščionys yra labiau linkę ne į terorizmą, o į kriminalinę veiklą – apiplėšti, pavogti. Lietuva kaip ir kitos Europos šalys ar Rusija yra stipriai kriminalinė. Kažkada skaičiavau, kad apie 10 proc. lietuvių arba sėdėjo kalėjimuose, arba yra nuteisti. Krikščionybėje terorizmas neduoda naudos – mūsų Dievas nežada, kad jei žudysi kitus, rojuje tavęs lauks kažkas gero. Todėl lietuviai labiau galvoja apie praktinius dalykus ir nusikalsta tam, kad gautų kažką iš karto“, – įžvalgomis dalijosi profesorius.
Tačiau jis pridūrė, kad yra daug musulmonų, kurie niekada nesiryžtų panašiems teroristiniams išpuoliams.
Pabrėžia stiprią vertybių įtaką elgesiui
Savo ruožtu Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė DELFI sakė mananti, kad brolių veiksmai neretai sutampa dėl to, kad jie auga vienoje šeimoje ir perima tas pačias vertybes.
„Greičiausiai polinkis organizuoti teroristinius aktus yra nulemtas vertybių. Vertybės dažniausiai iš pradžių formuojasi šeimoje. Tad gali būti, kad augantys broliai yra veikiami vienodos vertybinės sistemos – sutampa, ką perduoda tėvai, kaimynai ir panašiai. Be to, broliai dažniausiai auga kartu, tad drauge praleidžia daug laiko, dalinasi savo mintimis ir idėjomis. Polinkį į radikalumą gali nulemti ir tėvų ypatumai. Pavyzdžiui, šalta mama, autokratiškas tėvas. Tai formuoja vaikų požiūrį į visuomenę, kitus individus: kaip reikia su jais elgtis, ką daryti, kaip pasiekti savo tikslų“, – pastebėjo ji.
Pasak psichologės, tėvai – labai stipriai vaikų elgesį veikiantis faktorius, tačiau asmeniui bręstant didelę įtaką jo elgesiui gali daryti ir kone visai nepažįstami žmonės.
„Vėliau paauglys labiau žiūri ne į tėvus, o į kitus aplinkos modelius, lygina juos su tuo, ką mato šeimoje. Todėl jau paaugusius asmenis, kurių vertybės yra labilios (netvirtos, dviprasmiškos, neaiškiai suformuotos vaikystėje – DELFI) labiau gali paveikti ne tėvai, o žmonės iš išorės, su kuriais jie galbūt neseniai susipažino“, – kas gali nulemti radikalų elgesį, svarstė ji.
Kalta religija ar žmogaus psichologija?
Paklausta, ar polinkį į terorizmą reikėtų sieti tik su psichologinėmis žmogaus savybėmis, ar svarbų vaidmenį čia vaidina ir religija, E. Malokviejūtė tikino, kad religija būtų galima pavadinti vertybių šaltiniu, tad atskirti to nuo žmogaus negalima.
„Viena ar kita religija daro įtaką žmogaus vertybėms, vertybiniam pasirinkimui kaip žiūrėti į išorę, į save. Tačiau negalima visko nurašyti ir religijai, nes šventraščius galima interpretuoti skirtingai. Tarkime, žmogus, kuris yra psichiškai sutrikęs, skaitydamas Koraną, Bibliją ar kitą dokumentą perims tik tai, kas jam aktualu. Jis taip pat gali perskaitytą informaciją iškraipyti. Tuo metu sveikas žmogus „pasvers“ tą informaciją, abejos, pasitelks kitus informacijos šaltinius“, – sakė psichologė.
Ji taip pat pridūrė, kad labiau linkę į terorizmą yra tie asmenys, kurie plačiąja prasme yra apibūdinami kaip asocialios asmenybės, pasižyminčios empatijos trūkumu, socialinių normų nesilaikymu.
„Teroristai yra linkę labiau nei kiti atsiriboti nuo kitų žmonių ir jų jausmų. Pavyzdžiui, nuo to, ką jaučia auka. Tą jie neretai vaikystėje patiria ir patys, tarkime, dar augdami šeimose, kur nebuvo atsižvelgta į jų jausmus – jie neturėjo artimo ir saugaus ryšio su tėvais, aplinkiniais. Yra pastebima tendencija, kad tie, kurie dar vaikystėje neišmoko atspindėti, suprasti kitų žmonių jausmų, išauga nejausmingais, apatiškais kitiems žmonėmis“, – aiškino specialistė.