„Pagalvojom, kad čia dabar ir taip daug įtampų, ir ta temperatūra politinė labai užkaitusi, gal nėra gerai dar vieną projektą, kuris tą temperatūrą neišvengiamai papildomai užkeltų, įdėti į darbotvarkę. Dėl to ir, pasitarus su Seimo pirmininke, siūlome išimti tą paketą“, – pirmadienį Delfi komentavo J. Razma.
Paklaustas, ar su Laisvės partija, kuriais šis projektas – vienas prioritetinių, sprendimas suderintas, politikas teigė, kad laisviečiai buvo informuoti.
„Aš suprantu, kad Seimo pirmininkė juos informavo apie tokį dalyką“, – teigė J. Razma.
Jis nesiėmė sakyti, kada Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti į Seimo posėdžio darbotvarkę.
„Ketvirtadienį – tikrai ne, nes ten yra valstybės tarnybos paketas, kuris užpildo visą laiką, po pietų – opozicinė darbotvarkė. Reiškia, kažkada birželio mėnesį, matyt. Man sunku spręsti. Bus tariamasi, žiūrima, kaip čia ta situacija toliau klostysis“, – komentavo Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Šiuo metu valdantieji išgyvena krizę – svarstoma skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei parlamentas tam nepritars, Vyriausybė žada atsistatydinti.
Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė pranešė tenkinanti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės prašymą atsistatydinti ir informavo, kad vietoje jos kandidato neteiks – iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai.
Tuo, kas pastaruoju metu dedasi politinėje arenoje, nusistebėjo ir opozicinių darbiečių atstovas Andrius Mazuronis.
„Nebepaaiškinami viražai per paskutines pusantros dienos. Svarstysim civilinę partnerystę. Neatstatydinsim. Pirmalaikiai rinkimai. Atsistatydinsiu. Atstatydinu. Vis dar atsistatydinsiu. Civilinės partnerystės nebesvarstysim. Kas dar? Kas mūsų laukia dar už kokių 30min?“ – feisbuke klausė jis.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kalbėjo kiek kitaip nei J. Razma – jis teigė, kad projekto svarstymas iš darbotvarkės pašalintas pačių „laisviečių“ iniciatyva. Priežasčių, kodėl to reikėjo, politikas nedetalizavo.
„(Taip nusprendėme – ELTA) ir frakcijoje, ir valdančiojoje koalicijoje“, – sakė V. Mitalas, kurį cituoja naujienų agentūra ELTA.
„Tiesiog taip sutarėme ir jis bus tada, kada bus. Daugiau nenorėčiau nieko detalizuoti. Šitas klausimas bus kažkada kitą kartą“, – pridūrė jis.
Kad į Seimą grįžta Civilinės sąjungos įstatymo projektas, paaiškėjo dar gegužės 17-ąją. Tą dieną Seime surengta spaudos konferencija, jos metu politikai pasakojo, kaip Lietuvai būtų svarbu įteisinti civilinę sąjungą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms.
„Civilinės sąjungos projektas tikrai artimiausiu metu, manau, grįš į darbotvarkę ir turėsim sau kiekvienas atsakomybę už jį balsuoti ir už jį pasisakyti taip, kaip suprantame ir kaip manome geriausiai“, – konferencijoje kalbėjo V. Mitalas.
Seime – svarstymo stadija
Dabar Seime turėtų įvykti projekto svarstymas. Per pateikimą už jį balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 49, balsuodami susilaikė 6 politikai.
Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.
Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija į koalicijos sutartį įsirašė tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Tiesa, partijos tuo pačiu šiuo klausimu „sutarė nesutarti“ ir pripažino, kad frakcijose yra nuomonių skirtumų.