Devyniolikmetis Rimantas šiemet baigė Vilniaus licėjų, bet metus dar sėdėdamas mokinio suole mokė kitus – dirbo matematikos korepetitoriumi.
„Turiu žinių, manau, kad sugebu tai – pasidalinti jomis yra gerai“, – LNK sakė abiturientas Rimantas Stanaitis.
Jam teko dirbti ir su dvyliktokais, ir jaunesniais.
„Mažiau motyvuoti dažniausiai yra atvesti tėvų. Su tais, kurie motyvuoti visada lengviau dirbti“, – paaiškino R. Stanaitis.
Gabus jaunuolis pats iš egzamino surinko šimtą balų, o kai trečdalis egzamino Lietuvoje net neišlaikė, vaikinas neatmeta, kad pagalbos reikės tik daugiau.
Korepetitorių įmonių vadovai tai tik patvirtina.
„Kuo toliau, tuo labiau korepetitoriai yra reikalingesni“, – LNK sakė „pasimokome.lt“ savininkas Albert Ginevič.
Nors dar atostogos ir iki mokslų metų pradžios laiko dar yra, tačiau tėvai sunerimę: skambina jau dabar ir vietos sparčiai pildosi. Populiariausi specialistai – mokantys matematikos.
„Rugsėjį, spalį dažnai pas mus jau nelieka populiariausių pamokų vietų. Kas tai žino, kreipiasi iš anksto“, – komentavo A. Ginevič.
Tokia paslauga kainuoja nemažai. Neatmetama, gali pabrangti ir daugiau. Specialistai sako esantys priversti kelti kainas ir dėl infliacijos, ir dėl paslaugos populiarumo.
„Kyla ir nuotolinių, ir kontaktinių užsiėmimų kainos nuo 10 iki 20 proc. Tai tikrai jaučiasi“, – sakė „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis.
Šioje įmonėje mėnesiui korepetitorius kainuoja apie 180 eurų. Kitur kainos panašios.
„Pamoka trunka dvi akademines valandas – apie 30 eurų. Per mėnesį būtų apie 120 eurų vidutiniškai. Per metus, jei bent dešimt mėnesių mokomasi, virš 1 tūkst. ir gaunasi“, – įvardijo „pasimokome.lt“ savininkas A. Ginevič.
Įmonių vadovai sutinka: dabar korepetitoriai išgyvena aukso amžių. Toks darbas patrauklus – atlyginimai didesni nei mokytojų, nereikia pildyti dokumentų, prižiūrėti klasės ir suvaldyti 30 mokinių vienu metu, nes dirbama vos su keliais ar vienu mokiniu.
„Būtent tie žmonės turbūt ir ateina, kuriems neužtenka dėmesio klasėje ir jiems reikia papildomo žmogaus iš šalies, kuris jam tuos dalykus geriau paaiškintų – išsamiau, jam suprantama kalba“, – sakė T. Jonaitis.
„Spragų bendrajame ugdyme sočiai ateina. Jei nespėjai į vieną pamoką ar praleidai dėl kažkokių priežasčių – ar tai traumos, ar dėl visuomeninės veiklos teko praleisti, – jau per daug atsilieki, korepetitorius tave papildomai paspaudžia, nes tai yra papildomi pinigai dažniausiai iš tėvų. Patys tėvai tada sako, kad galbūt labiau pasistengtum“, – LNK komentavo Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorius Emilis Mikulskis.
Dalis tėvų tiesiog nemato kitos išeities ir yra priversti išleisti tūkstančius.
„Ar tai yra prestižo dalykas – ne. Ar tai kokia nors pašaipa – irgi tikrai ne“, – akcentavo E. Mikulskis.
„Matyt, yra mados dalykas – tikrai taip“, – sakė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.
Jos teigimu, vaikai turėtų pasiimti viską, ką jiems duoda mokykla, o toks mados reiškinys – korepetitoriai, anot vadovės, besimokant gali ir koją pakišti.
„Rizikų yra, nes tada mokinys labiau atsipalaiduoja per pamokas, neatlieka tų užduočių, kas skiriama klasėje, tikėdamasis, kad viską kompensuos dirbdamas su korepetitoriumi. Tada yra neišnaudojamos visos galimybės“, – paaiškino J. Knyvienė.
Tėvų atstovas sako, kad dėl tokios situacijos nemaža dalis šeimų persitempia tiek morališkai, tiek finansiškai, o dėl to kritikos kirčiai krenta ministerijai.
„Tai rodo švietimo sistemos broką“, – konstatavo Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, korepetitoriai populiarūs buvo ir anksčiau, ir ne tik Lietuvoje, tačiau dabar turi prašymą tėvams.
„Tėvams siūlyčiau neskubėti samdyti korepetitorius, o iš pradžių pasidomėti, kokia yra galimybė gauti papildomas matematikos ir kitų dalykų pamokas būtent mokykloje, nes valstybės lėšomis yra sudaromos tokios galimybės“, – LNK sakė švietimo, sporto ir mokslo ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
„ Išsilavinimas pas mus, pagal Konstituciją, yra nemokamas. To, ko nepadaro mokykla, tėvai, siekdami savo vaikams geresnės ateities, ieško korepetitorių. Tai užpildo tas spragas, tai yra paslėpta pilka zona, nes egzaminai rodo rezultatus, bet neaišku, kiek tai yra tėvų ir korepetitorių indelis“, – teigė tėvų atstovas K. Mikolajūnas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: