Vyriausybė, sutikdama su tokiu siūlymu, jau anksčiau paragino nepridėti papildomos poilsio dienos po švenčių, kurios visada minimos savaitgaliais, - Velykų, Motinos ir Tėvo dienų.
Dėl kiekvienos papildomos švenčių dienos esą padidėja darbo valandos kaina, sumažėja darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netenka dalies pelno, sumažėja įplaukos į biudžetą.
2005 m. pabaigoje Seimas nusprendė grąžinti gyventojams su šventėmis sutampančias poilsio dienas. Kitaip tariant, jei valstybinė šventė būna šeštadienį ar sekmadienį, po to pridedama papildoma ne darbo diena.
Šiuo metu Lietuvoje minima 11 valstybinių švenčių (Kalėdos ir Velykos užtrunka po dvi dienas). Pasigirdus siūlymams į šį sąrašą įtraukti ir pirmąjį birželio sekmadienį minimą Tėvo dieną bei spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną, padaugėjus tragiškų avarijų per ilguosius savaitgalius, o biudžetui prarandant nemažai pajamų, pradėta kalbėti apie kompensavimo tvarkos keitimą.
Liberalcentristas Algis Čaplikas, jau seniai siekiantis įteisinti Kalėdų atostogas, pasiūlė su šventėmis sutampančias poilsio dienas perkelti į Kūčių dieną ir tarpšventinį laikotarpį nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Savo ruožtu J. Razma paragino tokias dienas pridėti prie kasmečių atostogų, kad gyventojai patys galėtų pasirinkti, kaip jas panaudoti.
Tačiau antradienį Seimo nariai nesvarstė, ką daryti su ilgaisiais savaitgaliais – ar jų skaičių mažinti, ar papildomas poilsio dienas perkelti po Kalėdų, ar pridėti jas prie atostogų. Dėl to žadama apsispręsti tik kitą antradienį.
Gegužės 1-ąją ir toliau švęsime, o spalio 25-ąją – dirbsime
Anksčiau antradienį parlamentarai nusprendė, kad spalio 25-ąją minima Konstitucijos diena nebus valstybės šventė. Tačiau gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena valstybės švenčių sąraše lieka, nors buvo siūloma ją išbraukti. Konstitucijos dienos, kuri dabar yra atmintina diena, paskelbimui valstybės švente pritarė tik 36 parlamentarai, prieš atitinkamą projektą balsavo 6, susilaikė 36.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas tokiu kolegų sprendimu pasipiktino. Anot jo, taip reiškiama nepagarba Lietuvos valstybingumą kūrusiems žmonėms. Poilsio dieną esą būtų galima skirti diskusijoms apie Konstituciją, jos nuostatų aiškinimui. „Tai rodo Seimo mankurtėjimą", - piktinosi konservatorius.
Tačiau jo partijos kolega Jurgis Razma nuramino, kad spalio 25-ąją palikti darbo diena dar prasmingiau, mat bus galima pasakoti apie Konstituciją „ne uždarytose, o dirbančiose mokyklose". „Jau ir taip siekiame Europos čempionų titulo ne darbo dienų skaičiumi", - ironizavo parlamentaras.
Todėl J. Razma buvo pasiūlęs iš Darbo kodekse išvardytų valstybės švenčių dienų išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną, tačiau nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nei vėliau parlamentarai plenariniame posėdyje tokiai minčiai nepritarė.
Kartu antradienį Seimas pailgino atmintinų dienų sąrašą iki 52. Kovo 27-ąją bus minima Tarptautinė teatro diena, balandžio 17-ąją – Lietuvos energetikų diena, liepos paskutinį sekmadienį – ne tik Jūros, bet ir Žvejų diena, o spalio pirmąjį šeštadienį – Kūno kultūros ir sporto diena.
Taip pat Seimas nusprendė,kad gegužės 3-ioji turėtų vadintis 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas" narys Egidijus Klumbys siūlė balandžio 17-ąją pavadinti „NDX ir „Maksimos" diena", tačiau parlamentarai tokiam sarkastiškam projektui nepritarė.