Kunigo vertinimu, nesąmonė, kad pagalbos siekiantis žmogus iš karto susiduria su problemomis, kurių neturi tokioje pačioje situacijoje esantis žmogus, bet nesigydantis.
„Jis turi teises, gali turėti ginklą. Čia ir medžiotojus liečia, ne tik pareigūnus, bet kai atsiranda žmogus įskaitoje, kai turi F kodą, tai jis negalės būti valstybės tarnyboje, kur reikia griežtos medicininės, kyla šiek tiek problemų su teisėmis, ginklo turėjimu. Dėl to nemažai žmonių bijo kreiptis arba per pažįstamus prašo, kad būtinai tai būtų slaptai“, - sakė K. Dvareckas.
Saugojo anonimiškumą
Kunigas sakė, kad jų bendruomenėje „buvo tokių žmonių“. „Mes, aišku, saugome jų anonimiškumą, niekur neregistravome, bet jie paskui išėjus turi savipagalbos grupes lankyti, jiems tai jau per didelis iššūkis, nors gal to reikėtų sveikimui, jie per daug bijo, kad kas nors pamatys, atpažins, pasakys ir kils problemų“, - sakė K. Dvareckas.
Nors, pasak kunigo, tokiose bendruomenėse, kaip jo vadovaujamoje, saugomas asmenų anonimiškumas problema kyla dėl to, kad čia jie negali, pavyzdžiui, gauti biuletenio, tad turi arba imti atostogas, o mėnesio kartais ir nepakanka problemoms išspręsti, arba išeiti iš darbo ir vėliau vėl į jį sugrįžti, arba gydytis, kai išeina į pensiją.
K. Dvarecko vertinimu, dabartinė situaciją yra nesąmonė. Kaip teigiamą pavyzdį jis paminėjo situaciją Europos Komisijoje, su kurios pareigūne atsakinga už darbuotojus, susidūriančius su priklausomybės problemomis, jis yra susitikęs Liuksemburge,
„Jeigu jie suserga ir sutinka gydytis, tai išsaugo savo darbo vietą, (…) jei nesigydai, privalai išeiti. Ta takoskyra būtų sąžininga, bet (…) dabar kartais toks darbuotojas, kuris turi problemų yra patogus, nes nei jam atlyginimo reikia kelti, nei jis pretenzijų turės, jis nuolat kaltas“, - sakė K. Dvareckas.
Ligų sąrašas apibrėžtas ministro įsakymu
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, jog sąrašas ligų, kurioms esant negalima dirbti su ginklu arba slapta informacija yra apibrėžtas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
„Niekas taip neatleidinėja, tai nėra pagrindas atleisti žmogų, jeigu jis pradeda gydytis. Yra sveikatos apsaugos ministro patvirtintas sąrašas ligų, kurioms esant žmogus negali gauti leidimų dirbti su ginklu arba tam tikra informacija. Jeigu žmogui yra nustatoma tokia liga, tai automatiškai mes turime jam atimti tą leidimą ginklui arba leidimą dirbti su tam tikra slapta informacija, čia nuo mūsų nelabai kas priklauso“, - sakė R. Matonis.
Policijos departamento atstovas patikino, kad asmenims, kuriems diagnozuojama, kuri nors iš tame sąraše numatytų ligų, yra teikiama psichologo pagalba, tačiau jiems yra siūloma dirbti kitą darbą.
„Mūsų pasiūlymas tokiems žmonėms yra dirbti savarankiškai, mūsų psichologai kiek gali padeda jiems, arba kitas variantas yra pervesti į kitą padalinį, kur nereikalingas ginklas arba leidimas dirbti su kažkokia informacija“, - sakė R. Matonis.
Pagal generalinio komisaro įsakymą, asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai tiesiogiai arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikia (...) medicininio patikrinimo išvadą, kad jis neserga liga, neturi fizinio trūkumo, įrašyto į Sveikatos apsaugos ministerijos ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą.
Sergantiems priklausomybe nuo alkoholio negali būti išduotas ginklas
Kaip teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė – Šriubėnė, kalbant apie civilius žmones, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas visas ligų sąrašas, kuriomis sergant negali būti išduotas ginklas. Šiame sąraše yra įrašytas ir priklausomybės sindromas nuo alkoholio. Civiliai, norėdami gauti leidimą ginklui, pirmiausia turi pristatyti psichiatro išvadą, kad neserga tam tikromis psichikos ir kitomis ligomis.
„Jeigu kalbėtume apie priklausomybės ligų gydymą, svarbu žinoti, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymais kiekvienam šalies žmogui yra palikta galimybė nuo priklausomybės ligų šalies gydymo įstaigose ar priklausomybės ligų centruose (PLC) gydytis anonimiškai“, - teigė L. Bušinskaitė – Šriubėnė.
Pasak jos, norėdamas gydytis anonimiškai, pacientas nepateikia asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo pavardė nepatenka į Valstybinės ligonių kasos (VLK) ar įstaigų duomenų bazes, taip pat informacija lieka neprieinama Vidaus reikalų ministerijai.
„Tačiau šiais atvejais pacientas turi mokėti paslaugos kainą pagal VLK arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius. Prireikus stacionarinio gydymo, pacientas priklausomybės ligų centre turi gydytis savo atostogų metu, jeigu nenori pristatyti nedarbingumo pažymos iš Priklausomybės ligų centro“, - teigė L. Bušinskaitė – Šriubėnė.
Pasak ministro patarėjos, Narkologinės priežiūros įstatyme yra apibrėžiamos socialinės garantijos žmonėms, kurie nori gydytis nuo priklausomybės ligų. Narkologiniams ligoniams jų savanoriško gydymosi, įskaitant reabilitaciją, metu taikomos visos socialinės garantijos, kaip ir gydantis nuo kitų psichikos susirgimų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Asmens savanoriškas gydymasis nuo narkologinio susirgimo negali būti priežastis darbo sutarčiai nutraukti.
„Tačiau kai kalbame apie pareigūnus, jiems yra taikomi ir kiti reikalavimai. Pareigūnai, norėdami dirbti turi atitikti tam tikrus reikalavimus taikomus sveikatos būklei ar pan. Šiuos reikalavimus, kuriuos tvirtina vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnams gauti nemokamas (pateikiant asmens dokumentą) priklausomybės ligų gydymo konsultacijas ir paslaugas be rizikos netekti tarnybos, neleidžia Vidaus reikalų ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys policininkų tinkamumą darbui“, - teigė L. Bušinskaitė – Šriubėnė.
Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius teigė, kad pareigūnams išimčių dėl ginklo turėjimo nėra, tačiau ministerijoje šita problema buvo iškelta, bus svarstoma ką daryti, kad pareigūnai nesibaimintų dėl tarnybos netekimo ir kreiptųsi pagalbos, jei tokios reikia.