Bombarduojami civilių objektai: ukrainiečiai to niekada neatleis
Pirminio Vladimiro Putino įsakymo rusų okupacinės pajėgos įvykdyti nesugebėjo – blickrygas žlugo, Ukrainos prezidentas, laisvo pasaulio vadinamas herojumi, Volodymyras Zelenkis vis dar gyvas, o Kyjivas – nepriklausomas ir kovojantis.
„Ši raketa buvo numušta mūsų oro sistemų, tačiau ji krito ir štai – matome pasekmes. Laimei, autobuse keleivių nebuvo“, – kalbėdamas apie sunaikintą misto autobusą Lietuvos žurnalistams ir politikams pasakojo Kyjivą ginantis karys.
Jo teigimu, iš viso atakuoti buvo trys pastatai, parduotuvė užsidegė ir žuvo du žmonės. Bombardavimą patyrė ir daugiau Ukrainos sostinės pastatų.
Viename Kyjivo rajonų – postapokaliptinis vaizdas: didžiulės išmuštos duobės žemėje, sunaikinti keli automobiliai, besimėtantys įvairūs daiktai. Rusai paleido eilę raketų. Jos nušlavė visą daugiabučio sieną, kuri kartu su smūgio jėga su savimi išsitempė ir žmonių turtą – puodus, batus, dviračius, rūbus. Nuo sprogimo suniokoti ir aikštelėje stovėję automobiliai bei aplinkiniai daugiabučiai, dalis jų balkonų tiesiog nuplėšti.
„Tikriausiai matote, koks čia „karinis objektas“, – neslėpdamas pykčio tarstelėjo vietoje aptikti galimas pavojingas liekanas padedantis kariškis.
Nuo šių bombardavimų nukentėjo ir šalia esantis vaikų darželis.
Nepaisant to, kad saugu nėra niekur, Kyjivo gyventojai neabejodami skuba tvarkytis – kai tik leidžia pareigūnai, ima rinkti nuo smūgių į visas puses išsilaksčiusius daiktus, organizuoti stambių gabaritų betono gabalų išvežimą, tvarkyti suniokotus balkonus ir namus.
Kol fiksavome vaizdus, prie Lietuvos delegacijos atstovės priėjo du vaikai ir ramiai paklausė, ar ši nežinanti, kur artimiausia kita parduotuvė. Mat jiems reikia kažko, ko greta dirbančiame daržovių kioskelyje nėra. Šalia kiosko – ir būrelis apsipirkti ketinančių žmonių.
Vieni tvarko aplinką, kiti apsiperka, treti – keliauja į darbus. Gyvenimas Kyjive tęsiasi, nors ir skausmo bei pykčio kupinoje aplinkoje.
Nuvykome ir prie lietuvių valdomo prekybos centro, kurį rusai bombardavo naktį prieš mums atvykstant. Iš sporto komplekso ir prekyvietės neliko nieko, apgadinta ir didesnio prekybos centro dalis. Žuvo virš 40 žmonių. Nuo smūgio išdužo kitoje gatvės pusėje esančių daugiabučių langai.
Kaip Delfi sakė įvykio vietoje dirbantis karys, ukrainiečiai viso šito niekada neatleis. Jis pasakojo, kad pats turi penkis vaikus, tad darys viską, ką gali, jog vaikai gyventų laisvoje šalyje.
Beje, vos išgirdęs, kad atvyko lietuviai, vyras prašė „perduoti linkėjimus prezidentei Daliai Grybauskaitei“, kurią pamenąs nuo 2014 metų Krymo okupacijos.
Netektys nesuskaldė, o sukėlė pyktį ir ryžtą priešintis
Visgi, kaip Seimo nariams, pirmiesiems užsienio parlamentarams karo metu atvykusiems į Kyjivą, – Laurynui Kasčiūnui, Pauliui Saudargui ir Justinui Urbanavičiui – pasakojo Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, į jokius žmogiškumo rėmus netelpantys okupantų veiksmai žmonių nesuskaldė.
Priešingai – suvienijo taip, kad buto po bombardavimo netekęs senjoras merijos paprašė ne suteikti jam naują būstą, o duoti ginklą.
„Pokalbis buvo tikrai ypatingas. Tai labai ypatingas, netgi sakyčiau, kad gyvas mitologinis didvyris – žmogus-uola, kalbantis giliai, esmingai ir matosi, kad tai toks žmogus, ant kurio gali laikytis trimilijoninio miesto gynyba, kuris gali įkvėpti visą miestą priešintis ir laikyti savo tame kietame kumštyje visą miesto gynybą. Tikrai įspūdingas susitikimas“, – Delfi pasakojo P. Saudargas.
V. Klyčko, pasak jo, patikino, kad Kyjivas atlaikys priešų puolimus.
„Sakė, kad jie net gali čia neiti, Kyjivo paims niekada ir jie tik pasidarys sau gėdą. Sakė taip: kiek jų čia eis, tiek jų ir liks. Dar jis sakė, kad rusai veža lavonus atgal, skaičiuodami ne vienetais, o tonomis“, – pastebėjo Seimo vicepirmininkas.
Kyjivo meras atkreipė dėmesį, kad Kremlius pats nesustos.
„Pasakė tokį palyginimą: vilkui galima išmušti dantis, bet tai nepakeis jo charakterio ir jis vis tiek liks žvėris. Sulygino, kad Putinas ir Kremlius yra kaip žvėris, kuris nesustos, darys savo, kol bus gyvas“, – sakė P. Saudargas.
Susitikimo metu V. Klyčko, kaip pastebėjo parlamentaras, akcentavo ir žmonių susivienijimą karo bei netekčių akivaizdoje.
„Jis pasakė, kad tas civilių bombardavimas dar labiau sutelkia žmones priešintis agresoriui, sukelia milžinišką pyktį ir ne tai, kad pasėja baimę ar paniką, bet iš esmės sukelia pyktį“, – konstatavo P. Saudargas.
Ukrainiečiai itin vertina užsienio politikų vizitus ir nuolat kviečia atvykti. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefanchukas, sveikindamas Lietuvos delegaciją, Seimo narius juokais vadino „specialiosiomis Lietuvos pajėgomis“.
Gynybai ruošiasi teritorinės pajėgos: Lietuva turi ko pasimokyti
Ukrainiečių ryžtas gintis matosi vos kirtus Lenkijos ir Ukrainos sieną, kelyje Kyjivo link – kone kiekvienas mažesnis kaimas ir didesnis miestas turi savo teritorinės gynybos būrius, kuriuos sudaro ginkluoti profesionalūs kariai ir savanoriai. Visi jie yra kruopščiai susirentę kontrolės ir gynybos punktus bei tikrina kiekvieną pravažiuojantį automobilį. Tokių gynybinių postų gausu ir Kyjive.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno vertinimu, Lietuva gali pasimokyti iš Ukrainos.
„Man atrodo, kad Ukraina yra geras pavyzdys, kai reguliarios kariuomenės galią labai smarkiai lemia visuomenė per organizaciją į teritorinės gynybos batalionus, sistemą. Matome, kad visa visuomenė įtraukiama: yra savanoriai, bendruomenių lyderiai, kurie atlieka tam tikras funkcijas“, – Delfi komentavo Seimo narys.
Jis priminė, kad Lietuvoje dabar yra priiminėjama pilietinio pasipriešinimo strategija. Šis projektas šiuo metu svarstomas Seimo komitete.
„Yra trys gynybos politikos ramsčiai: NATO ir kolektyvinės saugumo garantijos, kariuomenės galia bei visuomenės įtraukimas – būtent per teritorinę gynybą, dirbant visuomenei arba, pavyzdžiui, Šaulių sąjungai su krašto apsaugos savanoriškomis pajėgomis. Ukrainos pavyzdys yra ir kad specialiosios pajėgos, kariuomenė rengia visuomenę galimam rezistencijos operaciniam modeliui.
Visuomenė turi būti įtraukiama į gynybos tinklus. Tai mūsų atveju būtų stiprus atgrasymas, nes visi yra pasiruošę ginklu arba ne ginklu“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politiko nuomone, nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos pasirenkamasis modulis mokyklose turėtų tapti privalomu.
„Visuomenės valia priešintis yra esminis rodiklis, nes karas pralaimimas ne tada, kai įvažiuoja tankai, o tada, kai palaužiama valia priešintis. Gali tankai įvažiuoti, bet kai yra valia, tai ir matome, kaip Ukraina priešinasi. Čia jau ne tik įgūdis, bet ir moralinis imperatyvas, tapatybės klausimai, istorinės atminties, kultūros politika“, – pastebėjo parlamentaras.
Savo namus ruošiasi ginti visais būdais: pasitelkiama ir stipri komunikacija
Valią priešintis kaip vieną esminių ukrainiečių savybių įvertino ir J. Urbanavičius.
„Pabuvus ten pajunti tą žmonių dvasią ir nusiteikimą ginti savo Tėvynę. Didžiuojuosi tais žmonėmis, kurie saugo šalį: tiek civiliai, tiek kariškiai stovi, budi keliuose. Kiekvieno žmogaus turbūt išaugintas medis šalia įvažiavimo į sodybą nupjautas ir užverstas tam, kad išsaugotų savo šeimą bei namus nuo agresoriaus“, – Delfi sakė Seimo narys.
Žmonės, kaip pastebėjo politikas, dirba itin vieningai.
„Šeimas galbūt išsiuntę į Lietuvą, kitas šalis vyrai dirba miškuose, daro apkasus, įtvirtinimus, stato barikadas. Visi drauge už savo Tėvynę. Yra tvirtas vienijantis pyktis bei nusiteikimas kovoti ir atremti priešą“, – teigė J. Urbanavičius.
Kelyje sostinės link – ne tik daug ginkluotų ukrainiečių, tačiau ir akivaizdžiai matomas Ukrainos kariuomenės Strateginės komunikacijos skyriaus darbas: nerasite nei vieno kelio ženklo, kuris nurodytų, kokioje tiksliai vietoje esate ar kuria kryptimi reikia važiuoti norint pasiekti tam tikrą miestą.
Viešai paraginus, gyventojai patys ėmėsi darbų. Visi tokie kelio ženklai yra apdengti, uždažyti arba pakeisti. Neretai – su konkrečia žinute okupantui. Pavyzdžiui, raginančia nekariauti, pasiduoti, baltarusiams – nesivelti į ne savo karą arba tiesiog nurodančia keliauti jau plačiai žinoma karinio rusų laivo kryptimi.
Beje, tokį palinkėjimą galime perskaityti ne tik ant įvairių šalies tiltų, kelio ženklų ar tiesiog stendų, bet ir ant blokposto šalia Kyjivo širdies – Maidano aikštės. Keli stendai skirti ir patiems ukrainiečiams su informacija, ką daryti ir kur kreiptis aptikus priešo techniką.
Karo padėtį šalyje išduoda ir elementarūs pavyzdžiai: nemažai parduotuvių ir degalinių neveikia. Kai kuriose jų galima nusipirkti kavos, tačiau degalų – ne. Dalyje tų, kurios toliau pardavinėja kurą, jis yra ribojamas. Pirmoje degalinėje, kur pylėmės kurą, jis buvo ribojamas po 20 litrų automobiliui.