Ar tikrai medžiai trukdo?
Anot V. Bezaro, apie tai, kad medžiai trukdo ir kodėl juos norima kirsti, byloja informacija, pateikta ekspertizėje.
„Kiekvienas projektas remiasi tam tikra ekspertize. Tai, kad tam tikros statinių dalys yra ardomos ir jas būtina tvarkyti, ekspertizės autorė yra pateikusi ir vizualiai matosi, kad, iš dalies, taip ir yra. Ten netvarkyta rimčiau, turbūt, jau nuo pastatymo“, – aiškino jis.
Tiesa, nors ir nėra patvirtinta, kad šie želdiniai turi būti saugomi ir, kad jie yra vertingoji senamiesčio ar pastatų komplekso dalis, Kultūros departamento direktorius teigė, jog jis yra už tai, kad kiek įmanoma daugiau žaliosios erdvės mieste būtų išlaikoma ir tam yra įvairių sprendinių.
„Pagal tai, kaip jie pasodinti, panašu, kad taip – jie prie pat sienelės, kuri yra šiuo metu pasvyranti į Basanavičiaus gatvės pusę, bet yra ir kitų sprendimų. Dalį tų želdinių galima pakeisti kitais želdiniais, kitaip sukomponuotais ir panašiai, nes jie tikrai nėra sodinti“, – dalijosi V. Bezaras.
Viskas verslininkų rankose
Pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus, sutvarkyti pastatą ir jo interjerą galima ir išsaugant dalį minimų medžių. Tam tereikia bendro sprendimo, susitarimo ir darbų eigos protokolavimo. Anot jo, medžių, kuriuos norima nukirsti, amžius yra apie 30-40 metų, tad jo tikrasis grožis galėtų atsiskleisti po dar dešimties metų. Būtent dėl to ir norima kuo ilgiau išsaugoti tai, kas yra.
„Iš dalies, mes tikrai palaikome savivaldybės siūlymą, kad želdynas toje vietoje turėtų būti ir neturėtų būti medžiai pasodinti į vazonus ar kažkokie krūmai. Iš tikrųjų, dabartinės technologijos yra tą leidžiančios, čia ta prieštaka, kas svarbiau, ar medžiai, ar kultūros paveldas – tokia savotiškai dirbtina. Galima pasiekti ir kultūros paveldo objekto restauravimo, sutvarkymo ir dalies medžių išsaugojimo, ir dar naujų sukomponavimo, ir pasodinimo tose vietose“, – aiškino V. Bezaras.
Anot jo, pagal pačio medžio augimo principus matosi, kad jo šaknys remiasi į pamatus, bet situacija nėra tokia bloga, kad būtų galima sakyti, jog jau kitais metais pastate pradės sunktis vanduo, todėl reikia siekti išlaikyti balansą.
„Viešasis interesas nėra tik paveldas ar pastatas. Viešasis interesas yra ta miesto erdvių humanizacija ir žaluma, ir vasaros metu aš, turbūt, sakyčiau tam verslui, kad kuo daugiau medžių, tuo daugiau bus ir klientų, nes terasoje vasaros metu tai sukuria visai kitą atmosferą ir vėsumą, ir taip toliau“, – teigė jis.
Vietos bendram sprendimui dar yra
V. Bezaro teigimu, Kultūros paveldo specialistai padės rasti sprendimus ir vystytojams, ir savivaldybei, jeigu toks pageidavimas bus.
„Mes jau šiandien kaip tik išreiškėme ir vystytojams, kad galime tartis ir padėti ieškoti tų sprendimų“, – teigė jis.
Anot jo, vietos bendram sprendimui dar tikrai yra.
„Na, niekada nereikia norėti, kad programai „maximum“ būtų visų pritarta. Mūsų departamento kompetencija yra kultūros paveldo klausimai ir departamentas, po ilgų svarstymų, yra kelis kartus rašęs neigiamus atsakymus, vien dėl to, kad toje vietoje, kur dabar yra terasa ir tie keli medžiai, buvo numatyta pastatyti stiklinį, gerokai didesnių tūrių pastatą. Dabar departamentas suderino ir pritarė tai tvarkybos daliai, kada liko tik laiptų išėjimas iš apačios į terasą – tai yra visai nedidelis stiklo statinėlis, prasidedantis nuo 1 metro aukščio iki 3-jų, tai užima turbūt ten kokius 5 procentus viso ploto“, – pasakojo V. Bezaras.
Pašnekovo teigimu, jis sutinka, jog paveldas turi būti tvarkomas, tačiau jis yra tvarkomas per įveiklinimą, o įveiklinimo formas reikia derinti ir su viešuoju interesu, ir su Savivaldybės nuostatomis.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale: