Dalį neteisėtų migrantų prašymų Migracijos departamentas jau atmetė.
„Šiuo metu pas mus ant stalo yra nagrinėjamos virš 600 bylų būtent tų užsieniečių, kurie neteisėtai perėjo į Lietuvą iš Baltarusijos. Jau apie 150 mes jau esame išnagrinėję ir nesuteikę prieglobsčio, kiti yra eigoje, nes vis tiek jie turi ir karantinuotis, ir pirmines apklausas turi pasieniečiai atlikti – tik tada jie mums perduoda bylas. Tai Migracijos departamentas visada yra toje antrojoje linijoje – mus visada tie žmonės pasiekia šiek tiek vėliau“, – LNK televizijai sakė E. Gudzinskaitė.
Didžioji dalis migrantų, pasak jos, pasinaudoja galimybe tokius sprendimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o vėliau, jei šis priima analogišką sprendimą, ir Vyriausiajam administraciniam teismui.
Vis dėlto procedūros dabar patrumpės, nes prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo ypatingos skubos tvarka priimtas įstatymo pataisas. Tačiau darbuotojų Migracijos departamentui labai trūksta – iki šiol prieglobsčio prašymus nagrinėdavo 8 specialistai.
„Mūsų žmonių kiekis buvo apskaičiuotas mažiems srautams, kuriuos mes iki šiol turėdavome kasmet. Toks drastiškas išaugimas – neįmanoma tiek apdoroti“, – paaiškino E. Gudzinskaitė.
Todėl, kaip pasakojo Migracijos departamento vadovė, skelbiamos papildomos atrankos ir ieškoma 56 papildomų darbuotojų.
Šalies vadovui pasirašius minėtas pataisas, skundus dėl departamento sprendimų nagrinės pačios įstaigos teisininkai, tad ieškoma ir šios specialybės darbuotojų.
„Iš tų 56 papildomų etatų 6 yra skirti būtent teisininkams – labai laukiame jų ateinančių, jie darys kitas apeliacines grupeles, kurios peržiūrės prieglobsčio negavusių užsieniečių skundus“, – pažymėjo E. Gudzinskaitė.
Tiesa, atlyginimas – nelabai viliojantis: vos per 700 eurų „į rankas“.
„Aš esu optimistė. Taip, 760 eurų yra bazinis atlyginimas, po to dar šiek tiek prisideda už viršvalandžius, kvalifikaciją, bet taip, atlyginimai yra labai kuklūs. Tačiau žiūrėkite, visas departamentas tokiais atlyginimais praktiškai dirba. Visgi vieni žmonės ieško pinigų, lengvo gyvenimo, kiti – ieško prasmės, nori dirbti valstybei“, – kalbėjo departamento direktorė.
Tokius atlyginimus, pasak jos, gauna iki šiol departamente dirbę darbuotojai.
„Mes prašėme tiek, kiek šiuo metu pas mus gauna vyriausieji specialistai į rankas. Būtų nesąžininga naujai atėjusiam žmogui, kuris neturi tiek patirties, tokios kvalifikacijos, mokėti daugiau nei mūsų darbuotojui, kuris yra pastovus, nuolat dirbantis ir turintis visą kompetenciją“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Vis dėlto įstaigos vadovė pažymėjo jau kuris laikas prašanti pakelti visų darbuotojų, dirbančių Migracijos departamente, atlyginimus, nes sostinėje už 700 eurų išgyventi, kaip pripažįsta E. Gudzinskaitė, yra sudėtinga.
„Mes siūlome lanksčias darbo sąlygas – galimybę dirbti iš namų, galimybę prisiderinti laiko prasme su kitais darbais. Mums svarbu rezultatas. Jei tu sugebi organizuoti savo darbotvarkę, gyvenimą taip, kad tu gali dirbti per du darbus, tai valio. Mums svarbiausia rezultatas ir mes esame labai lankstūs“, – darbo sąlygas apibūdino ji.
E. Gudzinskaitės teigimu, darbas siūlomas ne tik Vilniuje, tačiau ir kituose miestuose.
„Jei 56 pareigybės, tai į kai kurias aplikuoja 10-12, netolygiai pasiskirstę. Į kai kurias po 5 į vieną, į kitas – 0. Ten, kur nulis, iš ten, kur bus per daug kandidatų, siūlysime pakartotinai kreiptis ir tikimės, kad užimsime. Man yra labai džiugu, kad yra žmonių, kurie supranta reikalą ir į tai žiūri kaip į savanorystę – ateina dirbti, grynai atsiliepdami į mūsų kvietimą prisidėti šiuo sunkiu momentu prie krizės suvaldymo“, – pastebėjo Migracijos departamento vadovė.
E. Gudzinskaitė, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento vadovybe buvo nuvykusi į Turkiją, pasikalbėti su įstaigų ten atstovais.
„Lygiai taip pat, kaip Lietuvoje, taip ir Turkijoje veikia Asmens duomenų apsaugos reglamentas ir taisyklės, bet turkai yra labai nusiteikę bendradarbiauti tiriant organizuotą nusikalstamumą – būtent išaiškinant tuos tinklus, kurie organizuoja nelegalią migraciją į Lietuvą. Jie geranoriškai nusiteikę, tai buvo pirminiai kontaktai, aš manau, juos tiesiog reikia tęsti ir mes rasime bendradarbiavimo būdų“, – svarstė E. Gudzinskaitė.
Paklausta, kaip vertina prezidentūros atstovo pasakymą, kad Seimas, priimdamas naujas įstatymo pataisas, „išmetė žmogaus teises į šiukšlių dėžę“, E. Gudzinskaitė paaiškino minėtų pataisų esmę.
„Tai skambus, sparnuotas pasakymas. Jeigu pažiūrėtume į tekstą, ten yra numatyta galimybė tuo atveju, jeigu valstybė nebebus fiziškai pajėgi užtikrinti kai kurių teisių, pavyzdžiui – teisę į odontologą, kad būtų galimybė nesuteikti tos teisės. Nekalbama apie tai, kad nuo pat pirmos dienos mes čia jiems neduosime nieko. Ne. Tas ribojimas yra teorinis, kažkada ateityje, jeigu valstybė jau nebegalės jų užtikrinti“, – pažymėjo departamento vadovė.
„Kol kas visi sprendimai nesuteikti prieglobsčio buvo priimti tuo pagrindu, kad tiesiog tai yra nepagrįstas prašymas“, – pridūrė E. Gudzinskaitė.