Daugeliui lietuvių vis dar smalsu sužinoti, kas slypi toje tamsiojoje kriminalinio pasaulio pusėje, kurią iš vidaus matė ne viena moteris, savo gyvenimą siejusi su nusikaltėliais.
Apie prabangą, kurią net sunku įsivaizduoti, kraupius nusikaltimus, moterų gyvenimą po to, kai jos išsilaisvina iš nusikalstamo pasaulio šešėlio, pažintį su legendinio narkobarono našle bei istoriją, kurios veikėja sutiko papasakoti apie savo gyvenimą, primenantį itin kraupų filmą.
Pažintis su narkobarono žmona
Laidos pradžioje D. Dargis papasakojo, kaip susipažino su legendinio narkobarono Eskobaro žmona Victoria. Moteris paskatino rašytoją perleisti legendinį kriminalinį romaną apie Lietuvos nusikalstamo pasaulio lyderių antrąsias puses.
„Viskas labai paprastai susidėstė. Pašnekėjau su vienos knygas leidžiančios leidyklos šeimininku, jis man papasakojo, kad vasario pabaigoje Knygų mugėje planuoja būti Eskobaro žmona. Klausė manęs, ar būtų įdomu su ja susitikti, pabendrauti ir padaryti interviu. Bet aš pasakiau, kad čia nebus kažkoks „vedančiųjų šou“, pasakiau, kad tai kaip tik bus viešas interviu. Mes nesame draugai, bendravome elektroniniais laiškais, bendravimas yra toks gana keblus. Ji kalba tik ispaniškai. Man Victoria pasirodė labai įdomi moteris, jai teko pristatyti savo kūrybą, yra išversti keleto knygų skyriai. Ji klausė manęs, kokiomis temomis rašau, kiek knygų esu išleidęs. Pasakiau, kad knyga apie moteris – vos ne jūsų gyvenimo istorija, tik lietuviško pavidalo“, – laidoje pasakojo rašytojas.
Pašnekovas tikino, kad su visomis tomis moterimis yra kalbėjęs.
„Daugiau ar mažiau aš esu su visomis kalbėjęs per visus savo žurnalistinės veiklos metus. Kai kurios norėjo kalbėtis gyvai, kai kurios šnekėjosi tik telefonu arba laiškais“, – tikino jis.
Mongolo našlės istorija
Viena iš moterų, kuri sutiko atsiverti labiausiai, buvo Loreta Ganusauskienė.
„Loreta Ganusauskienė. Tai yra Mongolo Rimanto Ganusausko našlė, kurios istoriją perskaitę žmonės, dirbantys su kino pasauliu, sakė, jog ji skirta kino filmams. Tai yra istorija, kuri turėjo plačiausią rakursą, manau, jos istorija galbūt būtų verta net ir atskiros knygos.
Žmogus pasakoja apie tai, kad buvo ganėtinai didelė meilė. Vyras, kuris ją beprotiškai mylėjo, turėjo polinkį į narkotikus, nusikalstamą pasaulį. Galų gale jis buvo po Henriko Daktaro antras žmogus, kalbant apie „Daktarų“ hierarchiją. Ir tarp jų įvyko konfliktas (nenoriu pasakoti detalių, žmonės paskaitys) – jis vieną vakarą atvažiuoja pas ją į namus, į daugiabutį, su šautuvu ir tiesiog pradeda šaudyti: kyla didžiulis triukšmas, panika. Loreta su vaikais spėja pabėgti pas kaimynus, ji spėja išvengti šūvių. Taip jie ir nesusitaikė, bet Kalėdų išvakarėse jis (Rimantas Ganusauskas) paskambino Loretai ir pasakė, kad nori susitaikyti su ja“, – pasakojo laidos pašnekovas.
Toliau viskas vyko kaip filme, tačiau jo pabaiga daugeliui gali būti labai netikėta. Pasirodo, kad nusikaltėlį į mirties spąstus buvo įvilioję patys geriausi Mongolo draugai.
„Jis pasakė, kad paims vyno butelį ir atvažiuos. Loreta atsakė „okey, laukiu ir atvyk“, bet jis taip ir nepasirodė. Kaip paaiškėjo Daktarų byloje, buvo nužudytas Kalėdų vakarą: patys artimiausi draugai jį įviliojo – pakvietė pasikalbėti ir jis buvo nuvežtas už Kauno. Vaikščiojau po tas vietas, kur galimai buvo įvykdyta jo egzekucija. Ten iš tikrųjų kraupios vietos, žmonės, kurie filmavo, sakė, kad ten vieta, tiesiog skirta nužudymui įvykdyti“, – pasakojo D.Dargis.
Moterų vaidmuo mafijos pasaulyje
Apie kriminalinius veikėjus knygose rašantis žurnalistas tikino, kad daugeliui labai smalsu išsiaiškinti ir suvokti, kodėl tos moterys gyvena su nusikaltėliais, ir išvada apie vyriškumą ir ekstremalias emocijas skamba įtikinamiausiai.
„Pas mus nėra tokių gilių tradicijų, ir ačiū dievui, nes 1990 metų pradžioje tikrai turėjome labai dideles tradicijas, tuo metu, kaip šiandien kalba pareigūnai, buvo net iki 300 nusikalstamų grupuočių visoje Lietuvoje. Tai buvo laikotarpis nuo 1991 iki 1996 metų. Galime tik pagalvoti, kokie buvo dideli mastai, šiandien jau niekas negali pasakyti, kiek yra tų grupuočių, nes jų tiesiog nebeliko. Yra žmonių, kurie susiburia į organizuotą vienetą, padaro nusikaltimą ir išsibarsto sau. Todėl moterų vaidmuo ir nėra toks labai akivaizdus, bet to pasaulio moterys tikrai dažnai dirba tarpininkėmis, perdavinėja žinutes, perduoda ir perima pinigus. Apie tai kalba ir patys pareigūnai – nenoriai, bet kartais pasakoja“, – tvirtino jis.
Moteris, anot žurnalisto, labiausiai traukia nusikaltėlių vyriškumas ir galimybė patekti į ekstremalias situacijas, nors, tiesa, apie tokias jų fantazijas gali būti net sunku įsivaizduoti.
„Traukia vyriškumas, bet į šį klausimą atsakymo neranda net labai patyrę psichologai, psichiatrai, seksologai, įvairius socialinius reiškinius studijuojantys specialistai. Aš esu žurnalistas, esu tik stebėtojas iš šono, esu knygas rašantis žmogus. Net specialistai, kurie dirba su tomis temomis, net jie negali rasti vienareikšmio atsakymo, todėl mes galiausiai priėjome prie tokių išvadų, kurios publikuotos mano knygose ir kituose mano atliktuose tyrimuose, kad visgi moteris traukia vyriškumas arba noras gyventi tą superdinamišką gyvenimą. Kaip teigia viena mano puikiai pažįstama bičiulė advokatė, gyvendama kitokį gyvenimą moteris nepatirs tiek, kiek gyvendama su žūlikais“, – pripažino pašnekovas.
Išskirtinė prabanga
Žurnalistas pabrėžia, kad „anų laikų“ (paskutinio XX a. dešimtmečio karta) nusikaltėliai skiriasi nuo šiuolaikinių. Anksčiau buvo gana įprasta labiau parodyti savo turtus, demonstruoti juos viešai, o dabar toji prabanga suvokiama kitaip.
„Iš tiesų tais laikais, kalbu apie paskutinio XX a. dešimtmečio laikotarpį, vyko patys įdomiausi epizodai. Tikrai buvo ta didžiulė prabanga, tuo metu į Lietuvą atvažiavo pirmieji vakarietiški automobiliai, labai didelės transporto priemonės, jos pas mus buvo naujovė. Šiandien, jeigu gerai uždirbi, gali nuvažiuoti į automobilių saloną ir nusipirkti. Tai nereiškia, kad turi iš karto nusipirkti, gali pasiimti lizingu ir važinėti tuo automobiliu. Prabanga šiandien yra labai sąlyginė. Rimtų kriminalinio pasaulio asmenų moterys gyvena prabangiai ir šiandien“, – tikino žurnalistas D. Dargis.
Akivaizdu, kad moterų, kurios apsisprendžia keisti gyvenimą ir nori trauktis iš tamsios savo patirties, laukia išbandymai. Vienas iš jų – ištrūkti iš „auksinio narvelio“.
„Kaip jau pasakojau – panorėjęs išsiskirti žmogus gavo šūvį į buto duris, tai irgi kuo puikiausiai parodo, to pasaulio asmenų reakciją į moters atstūmimą. Būna, kad jos labai sunkiai išsivaduoja iš „auksinio narvelio“. Žinau daug atvejų, kad, kai moterys jau nebepakenčia tų santykių, kai nori skirtis, jos sako: arba atstok, arba priduosiu tave policijai. Tada įvyksta kulminacija, dideli užsidegimai. Jeigu vyrai riboto mąstymo, jie gali visko padaryti. Gali užsakyti vadinamuosius „torpedus“, kurie susidoros su tomis moterimis. Tie, kurie protingesni, tiesiog numoja ranka ir susiranda kitas, kartais – ne mažiau prastesnes moteris“, – sako žurnalistas.
Daugelis moterų savo ateitį nusprendžia kurti užsienio šalyse. Kai kurioms sekasi gana gerai, o kitoms tenka sunkiai vargti. Moterų likimai – patys įvairiausi.
„Aš manau, kad tokį gyvenimą renkasi žmonės, kurie nenori sunkiai dirbti, ko nors siekti, patinka dirbti tą namų šeimininkių darbą. Kai kurios to pasaulio moterys nori tik leisti uždirbtus pinigus. Jos net nesigilina, kaip šie atsirado, joms visai tai nesvarbu. Kaip man papasakojo būtent šios knygos pašnekovės, visgi didžiajai daliai moterų patiko tas vyrų vyriškumas.
Visos tos moterys, kurios praeityje buvo gana garsios vienos grupės dainininkės, yra tapusios grožio sektoriaus atstovėmis. Kaip suprantu, jos neblogai vertinamos, turi klientų, traukia žmones, šie eina pas jas vien dėl reklamos socialinėje erdvėje. Jos nevažiuoja į Angliją dirbti fermoje ar šokolado fabrike. Jos neskursta, moka persiprogramuoti, jeigu to reikia“, – pasakojo žurnalistas.
Neįtikėtinos sąmokslo teorijos
D. Dargis sako, kad visais laikais buvo įvairių sąmokslų
„Anais laikais tikrai būdavo sudėtingiau. Tikrai ne visi iškart galėdavo tapti verslininkais, kaip šiandien, pavyzdžiui, yra tikrai didžiulės galimybės pradėti savo veiklą, iš pomėgio padaryti verslą. Pavyzdžiui, Loretos Ganusauskienės atvejis – ji dirba Italijos viešbutyje, yra to viešbučio savininkė, perėmusi jį kažkokiais būdais. Kažkas net sako, kad Mongolas net nėra nužudytas, kad neva slepiasi ir duoda jai tų pinigų. Tokių sąmokslo teorijų visą laiką buvo ir bus. Tai normalu, nes, kiek žmonių, tiek ir nuomonių.
Kitos moterys, kiek žinau, dirba tikrai labai sunkiai, prižiūri sunkiai sergančius vyresnius žmones. Praktiškai visos tos moterys išsibarsčiusios po visą Europą, nė viena negyvena Lietuvoje. Kai kurios gyvena Olandijoje, Italijoje, Vokietijoje, žinau, kad viena garsaus nužudyto verslininko žmona įsikūrusi Ispanijoje.
Pastebiu, kad tos moterys bėga nuo tamsios praeities, nuo to juodo kriminalinio šleifo. Dažniausiai ateina tam tikras laikas, kai jos tiesiog nusprendžia visai „ištrinti“ save iš Lietuvos, todėl pasirenka emigruoti“, – tikino laidos pašnekovas D. Dargis.