Vis dar išlieka potencialus pavojus
Ekstremali situacija Kėdainiuose tęsiasi jau 4 mėnesius. Ji buvo paskelbta praėjusių metų rugsėjo 21 dieną.
„Ekstremali situacija neatšaukta, nes vis dar išlieka potencialus pavojus, galintis sutrikdyti nutekamųjų vandenų biologinio valymo įrenginių darbą“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.
Pasak jo, neatšaukus ekstremalios situacijos yra galimybė operatyviai pasitelkti papildomas pajėgas ir resursus, siekiant sustiprinti valymo įrenginių techninį pajėgumą, tačiau kaip tai būtų daroma, jei vėl iš rikiuotės išeitų valymo įrenginiai, neįvardija.
Rekonstrukcijos vis tiek reikės
Šiuo metu valymo įrenginiai šiaip ne taip veikia, o per pastaruosius mėnesius naujų teršalų pliūpsnių į Nevėžį neužfiksuota.
Valymo įrenginių darbą padeda palaikyti ir prie jų sumontuotas naujas aeratorius, kuriam bemaž 25 tūkst. eurų skyrė rajono taryba. Tačiau, kad tai valymo įrenginių problemos neišsprendžia, patvirtina ir „Kėdainių vandenų“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Robertas Lukoševičius: „Kritinė padėtis yra ištaisyta. Prieš naujus metus pastatėme aeratorių, kuris vandenį prisotina oro. Tai pagelbėjo. Galvojame, kad reikėtų dar vieną tokį įrenginį pastatyti. Dabar valymo įrenginiai kaip ir normaliai dirba, bet vis tiek tai problemos neišsprendžia.
Valymo įrenginiams neišvengiamai reikalinga rekonstrukcija.“
Kaltininkai neįvardinti, bet...
Kas prieš kelis mėnesius išvedė iš rikiuotės „Kėdainių vandenų“ valymo įrenginius, dėl ko net kelias savaites į Nevėžį tekėjo visiškai nevalytos nuotekos, iki šiol taip ir liko neįvardinta.
Oficialiuose susitikimuose savivaldybės atstovai puse lūpų užsimindavo, kad didžiausias teršėjas – „Kėdainių oda“.
„Kėdainių vandenys“ jau kurį laiką į savo valymo įrenginius nebepriima nuotekų iš šios bendrovės, tad didesnių teršalų pliūpsnių į Nevėžį pastaruoju metu nefiksuojama.
„Šios bendrovės nuotekų į valymo įrenginius nebepriimame, nes ji nesilaiko reikalavimų. Bendrovė turi savo vidinę nuotekų valyklą, tad į mūsų įrenginius turėtų patekti jos valykloje jau išvalytos nuotekos, tačiau „Kėdainių odų“ valykla neeksploatuojama, todėl ir nepriimame jos nuotekų“, – sako R. Lukoševičius.
„Rinkos aikštės“ žiniomis, nors „Kėdainių vandenys“ ir sustabdė nuotekų priėmimą iš „Kėdainių odos“, bendrovė veiklos nesustabdė. Neišvalytų nuotekų, kuriose gausu nuodingų medžiagų, „Kėdainių oda“ atsikrato kitokiu būdu. Ji sudarė sutartį su viena įmone, kuri jos sukaupiamas nuotekas išveža į kitą rajoną.
Iki šiol pinigų nerado
Nors visi specialistai vienbalsiai tvirtina, kad Kėdainių valymo įrenginius būtina kuo skubiau rekonstruoti, be to, ir Europos Sąjunga grasina didžiulėmis baudomis už tai, kad šie įrenginiai nepakankamai išvalo nuotekas ir teršia gamtą, Kėdainių valdžia šios problemos spręsti ne tik neskuba, bet ir permeta jos sprendimą jau naujai valdžiai, kuri pradės dirbti po kovo 3 dieną vyksiančių rinkimų.
„Kėdainių rajono savivaldybės administracija planuoja vandenvalos įrenginių rekonstrukcijos priemonę siūlyti įtraukti į 2019–2021 metų strateginio veiklos plano projektą. Šio plano projekto svarstymas planuojamas artimiausiame rajono tarybos posėdyje“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.
Kaip žinia, artimiausias rajono tarybos posėdis bus šaukiamas tik kovo 20 dieną. Vadinasi, iki to laiko kėdainiečiams opiausios vandenvalos problemos nė neketinama spręsti.
Meras tik teisinasi
Nors Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius jau nuo praėjusių metų pavasario Aplinkos ministerijos buvo raginamas ieškoti galimybių kuo skubiau pradėti vandenvalos įrenginių rekonstrukciją ir iš savivaldybės biudžeto skirti 50 procentų rekonstrukcijai reikalingų lėšų, pinigų realiai nė nebandė ieškoti.
Tik varstė Aplinkos ministerijos duris, tikindamas, kad savivaldybė tiek lėšų skirti negali.
„Apie Kėdainių nuotekų valymo įrenginių būklę ir galimybę skirti lėšas Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai yra ne kartą kalbėta su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Tačiau pastebėjus, kad šie susitikimai su aplinkos ministru ir diskusijos neduoda jokių rezultatų, susitikau su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu. Susitikime dalyvavo ir Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius. Patarėjui buvo pavesta kuruoti šį klausimą. Tai ir buvo daroma“, – teisinasi S. Grinkevičius ir priduria, kad aplinkos ministrą K. Navicką atleidus iš pareigų, jis vėl kreipėsi į Ministro Pirmininko patarėją A. Muzikevičių, primindamas situaciją Kėdainiuose ir prašydamas šį klausimą spręsti kaip galima greičiau. Tačiau šis paprašė palaukti, kol bus skirtas naujas aplinkos ministras.
Gerasis laikotarpis baigėsi?
Vadinasi, ilgai laukę dar palauksime.
Matyt, kol pasikeis valdžia.
Nes dabartinei, panašu, kad kur kas svarbiau leisti mokesčių mokėtojų pinigus ne tokiems gyvybiškai būtiniems projektams kaip valymo įrenginių rekonstrukcija, o parodomiesiems – tiltų rekonstrukcijai, parko atidarymui ar šaligatvių remontui.
Iš kokių lėšų šiemet bus numatomi pinigai vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai, kol kas sunku prognozuoti, nes šių metų biudžeto projektas dar nepateiktas svarstyti nei rajono tarybos nariams, nei visuomenei. Tris mėnesius savivaldybė gyvens nepasitvirtinusi biudžeto.
O rasti pinigų tikriausiai lengva nebus, nes dar spalio mėnesį meras S. Grinkevičius pareiškė: „Deja, situacija yra tokia ir mes greičiausiai turėsim tikrai skaičiuot kiekvieną centą.
Mūsų tas gerasis laikotarpis eina į pabaigą, tai supraskit, mums reikės spręsti klausimą dėl kofinansavimo, tai labai svarbu bus ir turėsim susidėliot biudžetą kažkaip.“
Ką daryti su dumblu, nežino
Tačiau valymo įrenginių rekonstrukcija – ne vienintelė Kėdainių bėda. Yra ir kita didžiulė bei nesprendžiama problema – valymo įrenginiai gamina dumblą, kuris yra užterštas nuodingomis medžiagomis. O ką daryti su tuo dumblu, rajono valdžia nežino.
„Dėl dumblo panaudojimo labai miglota perspektyva“, – rajono tarybos posėdyje sakė meras S. Grinkevičius.
Pasak jo, dumblą galėtų deginti Akmenės cemento gamykla, bet kadangi jis užterštas nuodingomis medžiagomis, šiai gamyklai reikėtų daryti nemažas investicijas. Tuomet lieka neaišku, kas tokias investicijas turėtų padengti.
„Matyt, be Vyriausybės tarpininkavimo mes patys sunkiai tuos klausimus išspręsim, nes kitų variantų to dumblo panaudojimo nėra“, – vėl eilinį kartą teisinosi S. Grinkevičius.
Ne ką daugiau sugebėjo pasakyti ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Žvikas: „Kokia perspektyva – aš negaliu pasakyti.“