Tai įrodo sausio 31-ąją ICAO tarybos posėdyje pateikti papildomi Lenkijos teisėsaugos duomenys, antradienį pranešė ministerija.
„ICAO tyrėjų komandai iš Lenkijos pateikta papildoma informacija, kurioje pateikiami Minsko skrydžių kontrolieriaus padaryti įrašai iš oro eismo kontrolės centro bokšto, įrodantys, jog Baltarusijos tarnybos žinojo, kad lėktuve sprogmens nėra. Tai parodymai to paties Minsko oro uosto pareigūno, kurio ICAO tyrėjų komanda negalėjo apklausti savo vizito Baltarusijoje metu“, – rašoma pranešime.
Pasak jo, remiantis šiais parodymais ir filmuota medžiaga matyti, kad Minsko oro uosto skrydžių valdymo bokšte, be oro navigacijos pareigūnų, buvo ir pašalinių asmenų, kurie davė nurodymus oro uosto darbuotojams.
ICAO tyrimas pradėtas po to, kai pernai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.
Įvertinusi tyrėjų ataskaitos duomenis, ICAO taryba konstatavo, kad netikras sprogmens lėktuve pavojus buvo sukeltas tyčia, atkreipė dėmesį, kad neteisingos informacijos, keliančios grėsmę skrendančio orlaivio saugai, pateikimas yra Monrealio konvencijos pažeidimas, ir griežtai pasmerkė tokius veiksmus.
ICAO atvejo tyrimo ataskaitą paskelbė sausio 17-ąją, tačiau gavusi papildomų duomenų jį pratęsė.
Pasak šios Jungtinių Tautų (JT) organizacijos, to priežastis – neatitikimai ir spragos Baltarusijos pareigūnų pateiktoje informacijoje apie orlaivio kurso pakeitimą.
2021 m. gegužės 23 d. į Vilnių iš Atėnų skridęs „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, kur baltarusių pareigūnai sulaikė juo skridusį Baltarusijos disidentą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
Peržiūrėjusios ICAO ataskaitą, 36 šios organizacijos Tarybai priklausančios šalys „paprašė ICAO suburtos tyrėjų grupės tęsti savo tyrimą“. Pranešime ši Monrealyje įsikūrusi organizacija teigė, kad ICAO Taryba „pareiškė nerimą dėl spragų Baltarusijos pateiktoje informacijoje ir neatitikimų tuo metu pasiekiamuose įrodymuose, susijusiuose su itin svarbiais įvykių atkūrimo aspektais“.
Taryba, anot pranešimo, taip pat atkreipė dėmesį į „naujai atsiradusią informaciją“, tačiau nedetalizavo.
Tyrimui artimas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad atitinkamą informaciją pateikė Lenkija, „kuri apklausė tą dieną operacijoms vadovavusį dispečerį, kuris nuo tada išvyko iš šalies“. „Jis nurodė, kad nuo pat ryto skrydžių valdymo bokštą kontroliavo Baltarusijos slaptosios tarnybos narys“, – teigė šaltinis.
Ataskaitoje, su kuria susipažino AFP, daroma išvada, kad pranešimas apie lėktuve padėtą bombą buvo „melagingas“. Tokios įvykių versijos laikėsi Baltarusijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. ICAO ataskaitoje patvirtinama, kad, apieškojus lėktuvą, bomba nebuvo rasta, tad melagingas pranešimas buvo paskelbtas tyčia.
Tačiau tyrimo metu „nebuvo įmanoma priskirti atsakomybės kuriam nors asmeniui ar valstybei“, teigiama tyrėjų ataskaitoje. Nepaisant to, ji galimai rodo, kad Baltarusija slepia svarbią su tyrimu susijusią informaciją.
Liepą JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) dėl šio incidento paskelbė Baltarusijai ir A. Lukašenkai sankcijas.
Primename, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad Lenkija turi reikšmingos papildomos informacijos, galinčios daryti įtaką Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitai dėl priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske.
Iš Lietuvos pusės mes prašysime papildomo laiko tarpo patikslinti ataskaitą, todėl, kad Lenkija yra pasiruošusi pateikti papildomą informaciją. Dėl šios informacijos mūsų teisėsauga yra suderinusi su Lenkijos teisėsauga ir mes manome, kad ta papildoma informacija turėtų pagrindo keisti tai, kaip ataskaitoje traktuojama tarptautinė teisė“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus Vyriausybėje pirmadienį teigė M. Skuodis.
Ministras aiškina, kad faktai rodo akivaizdžius nesutapimus tarp to, ką sako Baltarusija, ir tarp to, kokie yra realūs užfiksuoti įvykiai.
„Objektyvūs faktai, pateikti ataskaitoje, rodo, kad lėktuvas buvo nuleidžiamas oro uoste gerokai prieš tai, kai gauta skirtingų oro uostų informacija apie sprogmenis.
Kitaip sakant, iš pradžių priimti sprendimai Baltarusijos pusėje, o tik tada gauti grasinimai dėl sprogmenų. Antras įdomus nesutapimas: jeigu yra sakoma, kad tai yra aukščiausias pavojaus lygis, tai kodėl keleiviai nusileidus orlaiviui tuoj pat neevakuojami, o užtrunka evakuacija ilgą laiko tarpą“, – aiškino susisiekimo ministras.
„Yra tikrai labai daug faktais paremtų nesutapimų, bet, kaip minėjau, Lenkija yra pasiruošusi pateikti papildomą informaciją, kurią turi bei kuri, mūsų vertinimu, turėtų būti atitinkamai įvertinta ICAO. Mano žiniomis, ta informacija yra reikšminga“, – pridūrė jis.