Pirmadienį KAM ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Už pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 m. išleistas knygas skirtos trys 1 500 Eur dydžio premijos.
Už gyvą urbanistinę istoriją premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“. Kristinai Gudonytei premija skirta už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“. N. Putinaitė apdovanota už gaivų oro gūsį į sovietmetį – įvertinta jos knyga „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.
Laureatai turėjo būti pasveikinti Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d. Pranešime žiniasklaidai, skelbta, kad apdovanojimus autoriams ir leidėjams įteiks pats J. Olekas ir LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Atėmė premiją ir „pataisė“ pranešimą žiniasklaidai
Tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad J. Olekas atsisakė skirti premiją N. Putinaitei. Jos pavardė dingo ir iš oficialaus pranešimo žiniasklaidai: oficialiame puslapyje LLA mini tik dvi premijas. Tuo metu KAM puslapyje esančiame pranešime N. Putinaitė iki šiol minima.
Tai, kad KAM atsisakė skirti premiją N. Putinaitei, DELFI patvirtino LLA vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.
„Aš šiuo metu vairuoju, negaliu paaiškinti, oficiali Leidėjų asociacijos nuomonė šiuo klausimu dar nesuformuluota, mums patiems tai yra naujiena“, – lakoniška buvo A. Dobkevičiūtė.
Komisijos pirmininkas Antanas Gailius DELFI patvirtino žinąs, kad, nepaisant komisijos sprendimo, N. Putinaitei premiją atsisakyta skirti. „Kiek mane informavo leidėjų asociacija, ministras pasirašė dvi. (…) Be abejo, tai kelia nuostabą ir klausimą, kad ministras, matyt, nepasitiki komisija, daugiau neturiu ką pasakyti“, – sakė A. Gailius.
Pasak A. Gailiaus, tokio atvejo dar nėra buvę. Komisijos pirmininkas nežada dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, mat ten nuėjus nebus ką pasakyti.
Pats J. Olekas šiuo metu yra komandiruotėje Ukrainoje, ministerija savo pozicijos kol kas nepateikė.
N. Putinaitė: sovietinis nomenklatūrinis šleifas
„Galima spėti, tokia reakcija kilo dėl mano pasisakymų, svarstymų, dėl sovietmečio vertinimų, tokių asmenų kaip Justinas Marcinkevičius vertinimo“, – DELFI kalbėjo N. Putinaitė.
Ji sako knygoje apie Just. Marcinkevičių kalbanti nedaug – tik tiek, kiek jis savo kūriniuose formavo ateizacijos pavidalą. „Turbūt čia ne tiek reakcija į pačią knygą, kiek reakcija į mano tam tikrus kritinius pasisakymus, tam tikrus mitus, kurie atėję iš sovietmečio. Man toks sprendimas primena tarybinius metus, kai kažkas būdavo ideologiškai netinkamas“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Filosofė mano, kad knyga ministrui užkliuvo dėl ideologinių sumetimų – vyrauja kitoks patriotizmo suvokimas. „Tame matau labai daug postsovietinių bruožų, manau, pasitvirtino tai, ką sakydavau: sovietinis nomenklatūrinis šleifas nemenkai veikia ir aš tą galiu pasakyti įsitikinusi šimtu procentų. Šis atvejis patvirtina tai, ką kalbu, analizuoju ir ką man rodo sovietmečios studijos“, – dėstė ji.
Pasak N. Putinaitės, sovietmetis pirmiausia likęs žmonių galvose ir tokiose situacijose išlenda.
Filosofė pasidžiaugė komisijos įvertinimu – Patriotų premiją ji laiko prestižine. N. Putinaitės teigimu, jai užtenka ekspertų įvertinimo – prieš ją politinis sprendimas nublanksta.
Vis dėlto N. Putinaitė norėtų sužinoti ministro motyvus.
Konkurso komisijoje – ir KAM atstovai
Konkurso vertinimo komisiją sudarė literatūros ekspertai A. Gailius, Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Savo knygoje N. Putinaitė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti.
Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas į valdžios politiką. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno, Vytauto Starkaus) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone.
Knygoje analizuojamas ir lietuvių tautos dainiumi tituluojamo poeto J. Marcinkevčiaus laikysena sovietmečiu.
N. Putinaitė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais.
Patriotų premijų konkursas šįmet buvo rengiamas jau šeštą kartą, jame varžėsi 42 knygos.