Dar vaikystėje jis svajojo apie dizainerio profesiją – labai mėgo piešti. Tiesa, su drabužių kūrimu nenorėjo turėti nieko bendro – domino automobiliai, pastatų išorės ir vidaus interjeras. Juokauja, kad net mėgstamiausias jo kompiuterinis žaidimas buvo su tuo susijęs.
Tiesa, dėl visuomenės ir tėvų spaudimo, kad dizaineriai ateities Lietuvoje neturi, jam teko pasirinkti kitą profesiją, kurios jis nekenčia iki šiol. Nepaisant to, mokslus tęsia jau magistro studijose.
Studijuodamas atsiskleidė
„Pačių studijų aš nekenčiu, bet tas studentiškas gyvenimas man taip prilipo, kad net sunku atitrūkti“, – pripažįsta vaikinas.
Jau šeštus metus jis gyvena studentų bendrabutyje ir tai vadina rojumi.
„Aš net nemaniau, kad mano gyvenimas gali taip pasikeisti“, – šyptelėjo jis.
Marius pasakoja kilęs iš nedidelio miestelio, kuriame, dėl problemų šeimoje, esą „mergaitiško“ pomėgio piešti, jo paauglystė buvo labai sunki – vaikinas nuolat sulaukdavo patyčių.
„Bet kai pradėjau studijuoti, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pirmą studijų kursą aš iki šiol atsimenu kaip sapną – niekas manęs nepažįsta, gali susikurti tokį įvaizdį, kokį nori. Susidomėjau žmonių psichologija, pradėjau skaityti daug įvairiausių knygų. Tada aš atsiskleidžiau“, – pripažino jis.
Įvardijo gyvenimo bendrabutyje pliusus
Mariaus teigimu, dažnam gali būti sunku suprasti, kuo studentiškas gyvenimas yra patrauktus, bet jame jis mato tik pliusus.
„Visų pirma, laisvė. Taip, kone kiekvienas bendrabutis turi administratorių ir budinčius, bet su jais ilgainiui imi sutarti, nuneši ką nors vis, todėl jie visiškai tavęs nekontroliuoja. Antra, pigi nuoma – nesiekia nė 50 eurų per mėnesį. Trečia – draugai. Tave nuolat supa įvairūs žmonės. Vieni – menininkai, kiti technikai, treti šiaip įdomūs. Labai plečiasi tavo akiratis, nuolat esi įvykių sūkuryje. Ketvirta, merginos. Kiekvieno rugsėjo laukiu kaip išganymo. Vis naujos pirmakursės. Nekaltybę praradau tik 19, mokykloje nebuvau populiarus, o dabar nebeskaičiuoju, kiek jau merginų turėjau. Būna, jos pačios kariasi ant kaklo, siūlo rimtus santykius, kovoja ten viena su kita dėl manęs. Bet, žinai, nė motais man tai. Atvirai pasakysiu, tokiam amžiui tik kvailiai gali turėti rimtas merginas“, – šyptelėjo jis.
Marius gyrėsi, kad dar pirmame kurse pradėjo dirbti. Tiesa, ne kokioje įmonėje, o internetu – kuria dizainus įvairiems užsakovams iš užsienio.
„Dirbu iš namų – tai dar vienas pliusas. Kol kas man tai labai patinka. Kiek noriu, kada noriu, tiek ir dirbu. Pinigai geri“, – gyrėsi jis.
Gąsdina, kad reikės pradėti gyventi savarankiškai
Marius prasitarė, kad jam net keista galvoti, kad po metų turės išsikelti iš bendrabučio. Kol kas jis tikino visiškai to nenorintis.
„Sutikau labai smagų kambarioką, kartu susitvarkėm kambarį tai, kaip mums patinka. Nežinau, aš jokių minusų gyvenimo bendrabutyje nematau“, – patikino jis.
Marius pripažino, kad jei pavyks susitarti su bendrabučio administratoriumi, bendrabutyje norėtų pasilikti gyventi dar metus. Net svarstė, gal šiemet tik išsilaikyti egzaminus, tačiau neparašyti magistrinio darbo, tik dar nežino, ar taip išsaugotų studento statusą.
Papasakojo, kaip „kabina“ merginas
„Aš iki šiol kone kasdien einu į pasimatymus su merginomis. Kartais – su tomis pačiomis, kartais – su vis kitomis. Žinau, kad kai kurios jų turi vaikinus, bet vis tiek miega ir su manimi. Kaip minėjau, mes su kambarioku labai gerai sutariame, tai man užtenka tik žinutę parašyti, jei ką, ir kambarį atlaisvina. O šiaip turiu ir kitų draugų, pas kuriuos priglausti galima“, – mirktelėjo Marius.
Paklaustas, kaip jam pavyksta taip sudominti dailiosios lyties atstoves, jis prasitarė turintis savų metodų.
„Skaičiau daug knygų, kaip elgtis su merginomis. Galiu pasakyti, kad man jos tikrai padeda. Be to, viskas pasikeitė, kai pradėjau nebebijoti, nes, na, o kas blogiausia gali atsitikti? Jei atsakys viena, sutiks kita“, – patikino Marius.
Visuomet būdavo tokių, kurie nesugebėdavo užaugti
Savo ruožtu psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė DELFI sakė, kad tokia pasaulio pasaulėjauta nėra retas reiškinys.
„Padėti tokiam žmogui reikia tik tuomet, jei jis prašo pagalbos. Jei neprašo, kam toks gyvenimo būdas trukdo ir kam jis galėtų užkliūti?“, – retoriškai klausė ji.
Pasak psichologės, visais laikais buvo amžinų vaikų – tai atsispindi ir pasakojimuose.
„Pavyzdžiui, Piteris Penas – kas tai per herojus? Dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogus gali manyti, kad suaugti yra baisu. Tai gali būti susiję ir su tuo, kad suaugusiojo gyvenimas laikomas vargu“, – situaciją įvertino ji.