Darbo partija į žemės ūkio ministrus pasiūlė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę Virginiją Baltraitienę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską, Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, Švenčionių rajono merą Vytautą Vigelį, parlamentarą Ričardą Sargūną ir Alytaus rajono administracijos direktorių Aurimą Truncę.
Tačiau bent du iš šešių kandidatų tikrai nepasižymi nepriekaištinga reputacija.
Pavyzdžiui, R. Sargūnas įrašytas į Sovietų Sąjungos slaptosios tarnybos KGB rezervo sąrašus.
Švenčionių rajono meras V. Vigelis pasižymėjo prieš dvejus metus, kai galimai neblaivus su dviem kompanionais keliavo iš Vilniaus į Varšuvą ir kabinėjosi prie stiuardesės. Galutinio kelionės taško – Paryžiaus – tuomet jie nepasiekė.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013 m. liepos 16 d. nusprendė, kad V. Vigelis kartu su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju Juozu Urbanavičium vykdamas į Paryžiuje vykusią aplinkos apsaugos parodą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nes jų kelionę apmokėjo savivaldybės valdomą įmonė „Švenčionių švara“. Tiesa, pinigus „Švenčionių švarai“ abu politikai buvo priversti grąžinti.
Problema ta, kad A. Truncė Alytaus rajono savivaldybės tarybai pasiūlė skirti tarnybinio atlyginimo priedą asmeniui, kurio vadovaujama komisija vertino A. Truncės ūkį.
A. Truncės elgesys 2013 m. buvo svarstytas ir Alytaus rajono savivaldybės Etikos komisijoje, bet tuomet apsiribota svarstymu.
V. Baltraitienė, A. Paulauskas ir V. Gedvilas į skandalus nebuvo įsipainioję, bet formuojant Vyriausybę V. Baltraitienė jau buvo siūloma tapti švietimo ir mokslo ministre, tačiau ji nepraėjo Prezidentūros filtro.
V. Gedvilas šioje Seimo kadencijoje ėjo Seimo pirmininko pareigas, tačiau neteko posto, kai Darbo partija nutarė padaryti rokiruotę. Kaip buvo kalbama, V. Gedvilui už tai buvo pažadėta pirmoji vietą rinkimuose į Europos Parlamentą, bet paskutinę minutę sąrašo lyderio pozicijas užėmė teisiamas Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
A. Paulauskas į Darbo partiją atėjo jo vadovautai Naujajai sąjungai prisijungus prie Darbo partijos. Šio politiko biografija dėmėta, tačiau politika sypatingo dėmesio sulaukė dėl savo santykių su Darbo partijos įkūrėju V. Uspaskichu.
Iš pradžių, kol dar nebuvo sukūręs savo partijos, V. Uspaskichas finansavimo Naujosios sąjungos veiklą, Seime dirbo Naujosios sąjungos frakcijoje. A. Paulausko ir V. Uspaskicho keliai išsiskyrė apie 2003-iuosius, kai pastarasis ėmė kurti Darbo partiją.
Po atstatydinimo A. Paulauskas nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė, kad tuometinis liberaldemokratų lyderis R. Paksas bei Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas yra užsienio spectarnybų naudojami instrumentai.
2011 m. A. Paulausko Naujoji sąjunga susijungė su Darbo partija. Aiškindamas savo pažiūrų kaitą A. Paulauskas yra sakęs, kad pavadindamas V. Uspaskichą Rusijos specialiųjų tarnybų agentu jis tiesiog keršijo už prarastą Seimo pirmininko postą.
DELFI primena, kad V. Jukna iš pareigų pranešė pasitraukiantis dėl šeimyninių aplinkybių, tačiau šis politikas sulaukė daug kritikos iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.