Gegužę reaktyvines salvines ugnies sistemas HIMARS amerikiečiai kartu su Lietuvos kariais pirmą kartą išbandys šaudydami į Baltijos jūrą. Tokie kovinio šaudymo mokymai – didžiausi nuo Šaltojo karo NATO pratybų dalis.
Pavasarį Baltijos jūroje treniruosis ir NATO sąjungininkių jūrų pajėgos.
„Tokio masto pratybos Baltijos jūroje bus pirmą kartą. Atsimenate, kai mes kalbėjome, kada Suomija ir Švedija tampa NATO narėmis, tai Baltijos jūra tampa vidine NATO jūra. Tai šios pratybos yra praktinis viso to įrodymas“, – tikino krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Apskritai tiek ir tokio masto karinių pratybų, kiek bus šį pavasarį, Lietuvoje nėra buvę.
„Iš principo tai yra naujų NATO gynybos planų praktinė realizacija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jose treniruosis virš 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkių karių.
„Tos pajėgos labai matomos Lietuvoje“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Į gatves išriedės tūkstančiai karinės technikos vienetų.
„Būkite atidūs, elkimės labai atsakingai, tiek lenkdami, tiek prasilenkdami, tiek bendraudami su kariais. Ir, aišku, būkime mandagūs ir tolerantiški, nes sąjungininkai, atvykstantys pas mus, yra mūsų visų labui“, – prašė V. Rupšys.
Pirmosios pratybos prasidės jau šį penktadienį – daugiau nei pusė tūkstančio amerikiečių karių su karine technika bus perdislokuoti iš Lenkijos į šaudymo pratybas Lietuvoje.
„Kartu su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda dalyvausime ir stebėsime specialias pratybas, konkrečiai Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės skirtas Suvalkų koridoriaus apginamumui“, – anonsavo prezidentas Gitanas Nausėda.
O kitą savaitę į Pabradės ir Kazlų Rūdos poligonus kartu su tankais „Leopard“ ir kita karine technike persidislokuos virš 3 tūkst. Vokietijos karių.
„Pratybos ir bendras veikimas yra tas kelias, kuriuo eidami mes galime tikėtis rimto atgrasymo efekto. O atgrasymas yra svarbiausias būdas pasiekti taikos, kad mūsų žmonės galėtų gyventi ramiai“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas įvardijo Lietuvos tikslą.
„Jeigu vyksta kažkokios pratybos prie mūsų sienų, jeigu žvalgyba uždega, kad reikia tam tikro atgrasymo, tai pasitelkiame tam tikras sąjungininkų pajėgas. Ir taip rodome, kad ir mes čia esame“, – teigė jis.
Be to, kitą savaitę startuoja vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“. Bus treniruojamasi, kaip pereiti iš taikos į karo padėtį.
„Pirmą kartą mūsų istorijoje kviečiamų aktyviojo rezervo karių skaičius – apie 5 tūkstančius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
Šaukimų sulauks 10 tūkstančių aktyviojo rezervo karių, 2,5 tūkst. – dėl dalyvavimo pratybose, o dar 2 tūkst. bus iškviesti sutikrinti duomenų. Kitiems, bet ir gavusiems pranešimus nieko nereikės daryti.
O štai vengiantiems atlikti pareigą jau grės atsakomybė.
„Tas pats, kas ir dėl privalomos pradinės karo tarnybos vengimo. Yra numatytos tiek administracinės nuobaudos, tiek baudžiamoji atsakomybė“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
Į šias pratybas bus įtraukti šauliai ir savivaldybės.
„Kaune, Klaipėdoje atitinkamos teritorijos bus paskelbtos karinėmis, tai deriname su vietos savivalda, vyksta viskas sklandžiai“, – anonsavo V. Rupšys.
O Vilniuje ir Kaune kai kur laikinai gali būti įvesta komendanto valanda.
Nors visoms pavasarį vyksiančioms pratyboms ruoštasi iš anksto, tiek NATO, tiek nacionalinių mastą teko pakoreguoti dėl politinės situacijos.
„Tokio masto konvencinių pajėgų treniravimo, jungtinumo visų pajėgų: sausumos, jūrų, oro, kosmoso, kibernetikos pajėgų ir įtraukimo kitų institucijų į tas pratybas, tokioje apimtyje tikrai nebuvo planuota prieš tris metus“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
Lietuva jau kurį laiką sąjungininkių prašo rotuoti antžemines oro gynybos sistemas. Liepos pradžioje, vykstant dvišalėms pratyboms ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ Lietuvai laikinai pažadėjo atsiųsti Nyderlandai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: