Vis dėlto opozicinių frakcijų atstovai įžvelgė valdžios klaidų, kodėl dabar esame tokioje situacijoje ir pasidalijo savo pasiūlymais.
Kukuraitis: daug chaoso pandemijos valdyme
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Seimo narys Linas Kukuraitis teigia, kad vertinant situaciją, galima sakyti, kad yra daug chaoso šiame pandemijos valdyme.
„Ji reaktyviai valdoma. Kitaip sakant, mes gyvename pandemijoje, kažkokias priemones pritaikome, tada žiūrime, kas bus toliau. Tada vėl kažkokias priemones pritaikome ir tų planų, tiek ministro žadėtų, tiek bendrai pakeliui atsiradusių planų, tiek algoritmų, kaip turi tiksliai būti, mes tiesiog nei jų girdime, nei jų matome, nei jie realizuojami.
Tai tas chaotiškumas didžiausia, man atrodo, yra bėda šito viso pandemijos valdymo proceso. Jeigu dar vieną kritikos strėlę įdurti, tai visa retorika, kurią valdantieji komunikuoja, tai atrodo, kad už pandemijos nesuvaldymą yra atsakingi visi kiti, tik ne jie“, – komentavo politikas.
Pasak jo, kaltinama ir opozicija, mat keli jos nariai pasisako už natūralų imunitetą, prezidentas, kuris vėl ką nors komunikuoja, arba antivakseriai ir pan.
„Man atrodo, tai yra labai toks destruktyvus būdas, kad būtų įgalinta visuomenė, jog susitelktų kovoti su bendru priešu. Dabar toks įspūdis, kad iš kovos su bendru priešu perėjo į kovą vieni su kitais: kas turi galimybių pasus, kas neturi, kas yra skiepytas, kas yra neskiepytas, kas per nuotolį dirba, ar ne.
To susipirešinimo yra tiek daug, kad man atrodo, jog tai yra ir valdžios atsakomybė, kad nėra sutelkti skirtingi požiūriai. Tie patys antivakseriai turi labai nemažai siūlymų, kaip kovoti su pandemija. Jeigu juos įtrauktume į tą kovą, tai, man atrodo, turėtume daugiau visuomenės susitelkimo ir tikėjimo valdžia“, – tikino L. Kukuraitis.
Jo nuomone, dabar toks įspūdis, kad vieni su kitais kovoja, taip pat ir piliečiai su valdžia dėl vis naujai ir chaotiškai atsirandančių suvaržymų.
Kalbėdamas apie galimybes, ką daugiau daryti, jis sakė, kad yra keletas esminių principų.
„Pirmiausia, algoritmai turėtų visiškai remtis mūsų sveikatos priežiūros įstaigų užkrovimu. Ten turėtų būti atskaitos taškas, pagal tai turėtų būti vertinama, kokios kitos priemonės turi įsijungti ir kada jos įsijungs, kai bus pasiektas tam tikras lovų užkrovimas ir t.t.
Mes šitų dalykų net nežinome, negirdime, kada kas bus. Toks įspūdis, kad kiekvieną kartą naujai susirenka Vyriausybė, konsultuojama ekspertų, ir vis naujai žiūri į situaciją, ir vis naujai kažką sprendžia. Algoritminio mąstymo nėra.“
Seimo nario nuomone, kai kurios karantininės galimybės augant lovų užimtumui ligoninėse galėtų vėl veikti, pavyzdžiui, darbas nuotoliniu būdu.
„Taip kitos naudotos priemonės neužkraunant didelio krūvio ekonomikai ir ypač švietimo sistemai. Mano galva, kitas principas, kad reikia kiek galima ilgiau išlaikyti švietimo sistemos kontaktinį veikimą. Mokiniai turi maksimaliai dalyvauti kontaktiniame švietime, nes pasekmes mes turbūt pamatysime jau greitai“, – tikino L. Kukuraitis.
Jis taip pat siūlė atsisakyti baudžiančios ir gąsdinančios retorikos, o labiau remtis pozityviomis nuostatomis, perduoti daugiau sprendimų galios Seimui.
Veryga: tai yra du skirtingi klausimai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos atstovas Aurelijus Veryga, kalbėdamas apie Lietuvoje augantį mirtinumo perviršį, teigė, kad šiuo atveju tai yra du skirtingai klausimai.
„Vienas yra susijęs su paslaugų prieinamumu, kadangi yra ne tik kovidas ir mes tų bėdų sistemoje turime jau nuo anksčiau. Žmonės iki kovido skųsdavosi, kad ilgokai reikia palaukti vizito pas specialistą, kad jų trūksta regionuose ir pan. Tai valdantieji vėl bando kažkokius siūlymus teikti, kurie labiau tą bendruomenę erzina, o ne sprendžia tas problemas. Pavyzdžiui, kaip čia buvo su rezidentais ir jų „atidirbimais“, – pastebėjo jis.
Pasak politiko, komitete buvo labai karšta diskusija dėl paslaugų atnaujinimo, apimčių, kontaktinių konsultacijų ir paslaugų teikimo, ir t. t.
„Čia tikrai veiksmas vyksta ir parlamentinė kontrolė vykdoma jau komitetuose. Tačiau ką daryti dėl vakcinacijos ir kaip šnekėti su žmonėmis, tai, manau, kad nelabai su jais šnekame. Vakar mačiau ir dar dalinausi vieno iš komunikacijos specialistų tikrai tokiu labai geru ir taikliu pastebėjimu dėl komunikacijos. Dabar ta mūsų komunikacija yra labai mokslinė, o žmonės priima sprendimus visai ne moksliškai. Taip pat ne tokiais argumentais vadovaudamiesi. Tie sprendimai yra labiau emocijomis grįsti.
Tokios komunikacijos, kuri žmonių baimes tam tikras atlieptų, nors jos ir keistos ar kvailos, nelabai yra ir gal reikia nustoti ginčytis, kas yra racionalu. Jeigu žmogus turi tokią baimę, tai koks skirtumas, ar ji racionali, ar ne. Jis dėl jos tiesiog neateina pasiskiepyti“, – tikino Seimo narys.
Pasak jo, apie tai reikia šnekėti ir tai daryti profesionaliai.
„Buvo juk žadėta ta komunikacijos kampanija vasarą, paskui – rugsėjį, dabar jau žiūrėkite – lapkritis. Tai ji nėra nupirkta, niekas ten nevyksta, mes tiesiog nekomunikuojame su tais žmonėmis, paskui be reikalo gal ir piktinamės, kad jie kažko nedaro, nes tiesiog su jais nesišnekame.
Kitas dalykas, tas priemones, kurios yra nekomunikacinės, irgi valdantieji sukritikuodavo. 100 eurų negerai, paskui jau gerai, dabar vėl buvo truputį negerai, dabar lyg ir gerai. Tai kam mes tiek to laiko gaištame ginčydamiesi, vietoje to, kad tiesiog darytume“, – stebėjosi A. Veryga.
Politiko teigimu, buvo ir sakyta, kad ta priemonė ir nesuveiks visiems, bus tik dalis žmonių, kuriems ji tiks.
„Siūlykime platesnę grupę, daugiau žmonių ateis. Tiesiog turėsime didesnį procentą, o kad reiks labai didelių pinigų, kaip visi įsivaizdavo, tai, pasirodo, ir neprireiks. Tikrai ne kiekvienam tokia paskata bus patraukli, ne visi susigundys tokia priemone. Tas žalos atlyginimo mechanizmas, kuris yra užvilkintas, atidėtas važiavimas į namus ir kiti dalykai.“
Paprašytas pakomentuoti plačiau apie žalos atlyginimą už galimą šalutinį vakcinos poveikį, A. Veryga komentavo, kad žmonių, kuriems to reikia, yra kokie 3 proc., bet tai irgi padidintų nors ir tiek norinčių pasiskiepyti ratą.
„Tai yra kažkokia dalis populiacijos, kurią mes galime pasiekti. Žinant, kad tų poveikių būna ypač retai, vėl nėra prasmės kalbėti apie kažkokias dideles išlaidas. Jų tiesiog nebus, nebent vienas ar kitas atvejis. Daliai žmonių galbūt tai duotų tam tikrą saugumą, pasitikėjimą, bet kodėl mes to nedarome, tiesą sakant, nelabai suprantu“, – svarstė jis.
Pasak politiko, vietoje to, kad būtų priimamos priemonės, kurios būtų nepykdančios visuomenės, priimamos tokios, kurios spaudžia, pavyzdžiui, mokami testai.
„Dabar jau turbūt premjerė vėl apie karantiną kalba, nors to taip ir nevadina. Negerai, žinant visuomenės psichikos sveikatos būklę. Jau galime pastebėti fenomeną, kad jau nesvarbu ką sakai skeptiškai nusiteikusiems žmonėms, pasidarė principo reikalas padaryti priešingai.“
Vertindamas Galimybių pasą, A. Veryga neneigė, kad jis visuomenę supriešino, bet vis dėlto paskatino jaunų žmonių norą skiepytis, mat jie yra mobilesni, daug kur keliauja ir dalyvauja.
„Bet jis niekaip nepakeitė vyresnio amžiaus žmonių vakcinacijos. Dalis vyresnio amžiaus žmonių įvardija, kad jie neturi su kuo atvažiuoti iki vakcinacijos punkto. Tai jiems jokio skirtumo, ar yra tas pasas, ar nėra.
Dar vienas dalykas, kuris gali būti susietas su pasu, kad jį turintiems nereikėjo kaukių. Žinome, kad žmonės ir paskiepyti gali užsikrėsti, gali platinti ligą. Buvo padarytas vėl toks taktiškai klaidingas sprendimas jau žinant, jog vakcinos neapsaugo šimtu procentų, buvo bandyta per galimybių pasą pasakyti, kad apsaugo, todėl žmogus gali elgtis bet kaip. Tai, matyt, dalį visuomenės suklaidino“, – sakė jis.
Vis dėlto jis apibendrino, kad Lietuva pagal mirtingumą išsiskyrė ir iki pandemijos, mat šalies gyventojai menkai rūpinosi savo sveikata, turėjo labai daug žalingų įpročių, gyvenimo trukmė irgi daug trumpesnė už kaimyninių šalių gyventojų.
Sabatauskas: reikia pradėti teikti paslaugas žmonėms
Socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas sako, kad perteklinės mirtys Lietuvoje nuo pandemijos pradžios viršija 12 tūkst. Jo teigimu, per likusius kelis mėnesius tie skaičiai gali dar labiau išaugti.
„Pirmiausia, reikia pradėti teikti paslaugas žmonėms. Jeigu gyvenimas vyksta aplink toliau ir parduotuvės veikia, renginiai vyksta, vadinasi, gyvenimas vyksta ir pas tuos žmones, kurie turi visokių lėtinių ligų.
Tie žmonės miršta anksčiau negu galėtų gauti tas sveikatos paslaugas. Turi būti planinis gydymas, planinės operacijos, planinės kitokios procedūros. Praktiškai, poliklinikos tuščios. Kad galėtum patekti pas šeimos gydytoją, reikia laukti apie mėnesį. Jeigu reikia kokio nors kito specialisto, tai dar prisideda tiek pat. Taigi, mano pirmas atsakymas, kad reikia kuo skubiau atstatyti normalų paslaugų teikimą“, – tikino socialdemokratas.
Jo teigimu, žmonės negali patekti ne tik pas specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus tas patekimas apsunkintas.
„Pamačius, kad privati medicina veikia pilnomis apsukomis, kodėl mūsų viešasis sektorius pristabdytas? Aš savo straipsnyje iškėliau problemą, kad perteklinių mirčių skaičius bado akis, tą aš kalbėjau metų pradžioje ir buvau uždavęs tą klausimą naujam ministrui.
Man buvo atsakyta, kad ta problema matoma ir žinoma, bus daroma viskas, kad to nebūtų, bet, deja, nematau nieko, kas būtų daroma. Atvirkščiai, išgirstu iš ligoninių vadovų, kad kovojant su kovidu bus stabdomas planinių paslaugų teikimas. Kažkodėl ministerija toliau stengiasi reorganizuoti ligonines, jungimai, sujungimai, optimizavimai ir t. t., kad būtų mažinamas paslaugų prieinamumas.“
J. Sabatauskas mano, kad turbūt ne nuo to pradėta, todėl reikia panaudoti visas įstaigas, kad būtų tiek kovojama su kovidu, tiek teikiant kitas paslaugas ir gydant kitas ligas, nuo kurių dažniausiai miršta žmonės.
„Tai širdies ir kraujagyslių ligos, ir onkologinės, ir visos kitos. <...>. Žmonėms kyla tos pačios problemos – insultas, infarktas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Tada ir mirtina pabaiga.
Iš kitos pusės, suprantu ir žmones, mat gal jų dalis bijo ir kreiptis, nes bijo apsikrėsti ligoninėje. Tokių atvejų taip pat yra, kai žmogus paguldytas skubiai į ligoninę, deja, ten „pasigavo“ dar ir kovidą.“
Kalbėdamas apie priemones, jis priminė, kad ateidamas ministras kalbėjo apie 130 punktų planą, bet kol kas nieko daugiau apie tai negirdėti.
„Buvo tas planas, kaip pagerinti tą visą tvarką ir ne tik kovos su pandemija. Nesišaipydamas, nejuokaudamas pasakysiu tiesiai šviesiai – palyginkime, kaip yra Skandinavijos šalyse, toje pačioje Vokietijoje. Ten tikrai dabartiniai skaičiai neviršija 2019 m. rodiklio.
Tai reiškia, kad jie rado būdą, ką daryti. Manau, kad gerbiamas ministras galėtų ką nors į tas šalis komandiruoti, jeigu pats neturi laiko“, – tikino J. Sabatauskas.