Tokiems R. Pakso planams padeda ir Seimas. Ketvirtadienį buvo žengtas dar vienas žingsnis, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui būtų atvertas kelias į rinkimus. Už Konstitucijos pataisą ketvirtadienį po svarstymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 21 Seimo narys, 16 parlamentarų susilaikė. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, tam jau reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“.
Be to, R. Paksas, atrodo, jau pradėjo vykdyti rinkiminę kampaniją – pasiūlė referendumą, kuriuo būtų galima susigrąžinti litą. Ekspertai tokį jo siūlymą pavadino populistiniu ir teigė, kad toks sprendimas sukeltų tragiškas pasekmes Lietuvos ekonomikai.
DELFI kalbinti sociologai dėl R. Pakso galimybių prezidento rinkimuose nusiteikę ne itin optimistiškai, bet atkreipia dėmesį į dabartinį laikmetį, kai visame pasaulyje rinkimus laimi prieš vadinamąjį elitą nusiteikę kandidatai, todėl šimtu procentų atmesti tokios tikimybės negalima. Tačiau gali būti, kad R. Pakso tikslas – visai ne prezidento rinkimai. Jie jam gali būti reikalingi kaip dėmesio ir eterio suteikianti arena, kurią galima puikiai išnaudoti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP).
Pakartoti ankstesnę sėkmę – sudėtinga
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas mano, kad pasikeitė laikai ir situacija, todėl R. Paksui laimėti būtų gana sunku.
„Tada, kai jis laimėjo, nedaug kas tikėjosi, kad Paksas taps prezidentu. Bet realiai, manyčiau, situacija šiandien jau yra kita ir turbūt labai sudėtinga būtų pakartoti ankstesnę sėkmę. Visko dabar, aišku, nutinka, ir matome visokių tendencijų (...) šimtu procentų negali garantuoti, bet manau, kad laikmetis kitas“, – sakė sociologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad R. Paksas dėl objektyvių priežasčių nebuvo įtraukiamas į apklausas, todėl gana sudėtinga pasakyti, kiek žmonių jį vis dar palaiko. Be to, nušalintojo prezidento galimybes vertinti gana sunku dar ir dėl to, kad nėra žinomas galutinis kandidatų sąrašas.
„Aš neatmesčiau jo visiškai kaip kandidato, bet realiau bus apie tai galima kalbėti, kai paaiškės, ką būtent siūlys „valstiečiai“, kokį kandidatą. Vis tiek tai greičiausiai bus labiau regionų kandidatas. Sakykime, kaip ir „valstiečiai“ laimėjo regionuose stipriau (...)
Jeigu išsikels labai daug tokių nedidelių, smulkių kandidatų, o pagrindiniai įvardijami atsisakytų, tai gali būti, kad jo (R. Pakso - DELFI) pozicijos susidėlios labai stiprios. Bet šiandien neturime jokio kandidatų sąrašo, tai vertinti būtų labai sudėtinga. Jeigu „valstiečiai“ tikrai sutars arba kelios partijos sutars dėl vieno kandidato, pakankamai stipraus, ir jis jis eitų į rinkimus, tada būtų sunkiau Rolandui Paksui laimėti“, – sakė I. Zokas.
Mato ir stiprybių, ir silpnybių
Savo ruožtu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, vertindamas R. Pakso galimybes, įvertino keletą aspektų.
„Viena stiprybė, kad prieš 20 metų tai buvo ypatingai populiarus politikas. 1999 metų pabaigoje, 2000 metais. Turbūt mažai kas iš vyresnės kartos jo nežino, ar apie jį nebūtų girdėjęs. Čia įdirbis yra didžiulis. Antra, jo prigimtinė pozicija tokia, lyg jis kažkam nuolat prieštarauja, visą laiką nepatenkintas aplinka. Jis yra prieš elitą nuo pat 1999 metų, kai nepasirašė, pavyzdžiui, sutarties su „Williams“, – sakė sociologas.
Todėl, anot V. Gaidžio, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dabartinį kontekstą pasaulyje, kai laimi kandidatai, kurie nebūtinai turi populiarią nuomonę arba tie, kurie akivaizdžiai oponuoja elitui.
„Šiuo metu pasaulyje yra tokia laiko dvasia, kad atsiranda lyderiai, kurie nepaiso tų taisyklių, to istablišmento. (Donaldas) Trumpas ne visai sugyvena su elitu, ir Europoje taip pat tokių yra. Paksas yra prieš tradicijas, istablišmentą. Taigi tai, kas vyko pavasarį – visa ta istorija su pažymomis, oligarchais, čia kaip tik jam kortos į rankas. Labai geros kortos į rankas“, – mano V. Gaidys.
Be to, anot jo, už R. Pakso stovi visa struktūra – partija. Tokiu būdu yra kur kas lengviau mobilizuoti žmones, surinkti parašus ir pan. Sociologas taip pat paminėjo asmenines R. Pakso savybes – jis atrodo energingas, gyvena įdomų gyvenimą, skraido po Lietuvą. R. Paksas, anot jo, tikrai turi politinį suvokimą ir susigaudo, kaip reikėtų organizuoti rinkimų kampanijas.
Kita vertus, nors apklausose dėl prezidento posto R. Paksas nėra reitinguojamas, į klausimą „kuris politikas geriausiai atstovauja jūsų interesams“, vos 1,1 proc. žmonių pamini R. Paksą.
„Šiuo metu jo tikrai nėra dvidešimtuke. Jis kaip veikėjas dabar yra pamirštas. Yra rinkėjų karta, kurie jo didžiąją gyvenimo akimirką, kai jis nepasirašė sutarties su „Williams“, dar nebuvo gimę. Tai tokiems žmonėms gali kilti klausimas: kas jis toks? Praeitame amžiuje iš kažkur atsiradęs, negirdėtas anachronizmas. Papildomai jam reikia įrodyti, kad jis su jais kartu, o ne iš ano pasaulio“, – mano sociologas.
Be to, R. Paksui gali sutrukdyti gana siauras jo elektoratas. O norint laimėti prezidento rinkimus, vien tik partijos rėmėjų balsų neužtenka. Kitas dalykas, šiuo metu jau gana nemažai galimų kandidatų vykdo rinkiminę kampaniją, kalba žiniasklaidoje, skleidžia savo idėjas, todėl į šias lenktynes įsijungti R. Paksui gali būti sunku.
Galiausiai, nėra pamiršta ir apkalta, po kurios gana smarkiai krito R. Pakso reitingas.
„2003-2004 metų istorija, ta apkalta baigėsi iš esmės jam nesėkmingai, reitingas jo kritęs buvo absoliučiai. Ir ne be reikalo, ten tie visi epizodai, kurie buvo parodyti, transliuoti buvo rimti. Dar vienas klausimas – ar partijoje jis turi gerus santykius. Partijos pirmininkas (Remigijus) Žemaitaitis, matosi, kad lyg konfliktuoja. O Žemaitaitis, beje, vienintelis partijos pirmininkas, kuris turi teigiamą reitingo balansą visoje Lietuvoje. Konfliktuoti su juo irgi matyt nėra gerai“, – sako sociologas.
Jeigu artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, tai R. Paksas tikrai nelaimėtų, mano V. Gaidys. Tačiau priduria, kad yra gana sunku pasakyti, kas bus už metų.
Pagrindinis konkurentas?
Paklaustas, ar apie savo kandidatavimą jau paskelbęs Arvydas Juozaitis netaiko į R. Pakso elektoratą ir nesusirinktų vadinamųjų „protesto balsų“, I. Zokas teigė, kad šioje dvikovoje, jeigu ji įvyktų, visgi, nugalėtų R. Paksas.
„Rolandas Paksas turi daugiau politinės ir rinkiminės patirties, tai šioje vietoje jį matyčiau daugiau galimybių ir kaip stipresnį kandidatą. Sunku spėlioti realiai, nes jo (A. Juozaičio – DELFI) nevertinome sąraše, bet šiandien turbūt ne. Tačiau tai nereiškia, kad po kelių mėnesių arba žiemą negalėčiau pasakyti kažko galbūt ir priešingo“, – DELFI sakė sociologas.
Jam iš esmės pritaria ir V. Gaidys. Jo nuomone, A. Juozaitis neturi tokio didelio įdirbio kaip R. Paksas.
Paskambintų Putinui
R. Paksas nevengia apie savo grįžimą į prezidento postą kalbėtis ir su Rusijos propagandine žiniasklaida. O ši, savo ruožtu, gana nuosekliai seka visus su tuo susijusius balsavimus Seime ir Vyriausybėje.
Rusų reportažuose ir straipsniuose R. Paksas yra rodomas palankioje šviesoje, kalbama apie jį nuvertusių žmonių sąmokslą ir apie tai, kaip jį myli Lietuvos žmones.
Pavyzdžiui, viename iš reportažų gana populiariai rusų televizijai NTV R. Paksas pasakoja, kad jis buvo pašalintas iš prezidento posto dėl to, kad neleido Lietuvoje statyti CŽA kalėjimų. Paklaustas, kas jam liepė tai daryti, R. Paksas nusišypsojo ir pasakė: „dar anksti apie tai kalbėti“.
Reportaže jis taip pat abejoja Rusijos karine grėsme ir teigia, kad Lietuvos politikai žmones tiesiog labai daug gąsdina. Jis kalba ir apie tai, kad praeityje ne viskas buvo taip blogai, kaip bandoma pateikti.
Galiausiai jis pakomentavo šiuo metu Rusijai taikomas sankcijas ir tai, kad neva dėl jų Lietuva labai daug ką praranda. Anot R. Pakso, viską galėtų išspręsti vienintelis skambutis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. O kai jis pats vėl taps prezidentu, būtinai taip ir padarys – V. Putinui paskambins.
Kituose straipsniuose ir interviu R. Paksas taip pat nevengia komentuoti valdžios priimamų sprendimų ir kritikuoti konkrečių politikų.