„LNK Žinios“ apie visa tai pakalbino Paulių Banevičių ir Maksimą Popovą, kurie kartu – jau ketverius metus. Juos sutuokė Jutos valstijos metrikacijos biuro darbuotojas, ceremonijoje dalyvavęs vaizdo skambučiu.
„Tai įvyko Vilniuje interneto pagalba. Apie galimybes sužinojome netikėtai. Ilgai domėjomės, ar tai iš tikrųjų įmanoma, ar tokia santuoka galios“, – pasakojo vienas iš vyrų.
„Pabandėm. Išdrįsom pabandyti ir, pasirodo, viskas pavyko“, – sakė kitas.
Poros įkurtame bare praėjusį savaitgalį taip pat nuotoliniu būdu susituokė lesbiečių pora. Jos iš karto gavo elektroninį santuokos liudijimą, patvirtinantį santykių teisėtumą. Kitą dieną atkeliavo popieriniai dokumentų originalai.
„Tai, ką jie nesugebėjo duoti mūsų bendruomenei, mes bandome rasti kitus variantus. Nežinau, kiek tai teisiškai galėtų būti pripažinta Lietuvoje“, – „LNK Žinioms“ komentavo Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Teisiškai poros nelaikomos šeima
O atsakymas toks: Lietuvoje tokia santuoka, kai liudijimas gautas iš Amerikos, negalioja.
„Mūsų valstybė bando, drįsčiau sakyti, apsimesti, kad sandoris neįvyko, nes tai nepripažįstama pagal mūsų teisę šiuo metu. Bet iš tikrųjų su tokiu požiūriu galima ginčytis, kadangi teisėtai sudaryta santuoka privalo būti pripažinta ir Lietuvoje“, – vertino advokatas Aivaras Žilvinskas.
Kitas advokatas Justas Vilys pažymėjo, kad medicininėse įstaigose ar, pavyzdžiui, sunkios ligos atveju, vienas iš tokią santuoką sudariusių asmenų susižinoti informacijos apie kitos asmens sveikatos būklę negalėtų.
„Šie žmonės nebūtų pripažįstami ir laikomi šeima, ta informacija nebūtų suteikiama“, – komentavo pašnekovas.
Savo ruožtu Paulius ir Maksimas pasakojo, kad institucijos, kuriose jiems teko lankytis, į jį santuoką žiūrėjo palankiai. Ligoninės esą taip pat suteikė reikiamą informaciją apie partnerį.
„Dar nebuvo tokių didelių problemų, kad nepriimtų arba aiškintųsi. Visą laiką kažkaip palankiai, Galbūt, kai kurioms institucijoms jau yra tekę susidurti su tokiomis situacijomis, galbūt, dėl to lengvai priima“, – svarstė vienas iš vyrų.
Santuokų neįtraukia į sistemą
Santuokas, sudarytas vaizdo skambučiu iš Amerikos, Lietuvos institucijos atsisako įtraukti į Lietuvos santuokų sistemą.
„[Poros] tarpusavio statusą turi, bet Lietuvos teisinėje sistemoje tas statusas ne daug ką duoda“, – pastebėjo J. Vilys.
„Tokia santuoka šiuo metu netraukiama į apskaitą Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad pati santuoka negalioja“, – taip aiškino advokatas A. Žilvinskas.
24-iose Europos Sąjungos valstybėse iš 27-ių yra leidžiama teisiškai įregistruoti vienos lyties asmenų šeimas. 16-oje šalių poroms leidžiama ir oficialiai susituokti. O Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kur tos pačios lyties poros neturi nei vienos iš šių teisių.
Vienalytės santuokos daugumoje Europos Sąjungos šalių pripažįstamos pagal Hagos konvenciją. Prie konvencijos yra prisijungusi ir Lietuva, tačiau į raginimus pripažinti vienalytes poras nereaguoja.
„Strasbūro teismas jau daug kartų yra pasakęs bylose ir prieš Rusiją, ir prieš Ukrainą, Rumuniją, Lenkiją – yra daug tų bylų, kur yra pasakyta, kad valstybė privalo pripažinti tokias šeimas“, – akcentavo A. Žilvinskas.
Nepraranda vilties
Lietuvoje tos pačios lyties poroms teisė į partnerystę galėtų būti užtikrinta keičiant Civilinį kodeksą. Šį tikslą kėlusi Laisvės partija į Seimą nepateko, tačiau LGBT bendruomenės atstovas vilties nepraranda.
„Bent kiekvienoje partijoje, panašu, gali atsirasti lyderis, kuris šitą klausimą vienaip ar kitaip kels. O tai jau bus neblogai“, – vertino V. Simonko.
Šiuo metu partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta, ankstesni bandymai tai padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
A. Žilvinsko įsitikinimu, galiausiai įteisinti partnerystę reikės.
„Galima užsikalti langus, duris ir taip toliau, bet pavasaris vis tiek ateis“, – sakė jis.
Pavasarį keturios lietuvių tos pačios lyties poros kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie tos pačios lyties porų bandymus Lietuvoje įteisinti savo santykius žiūrėkite čia: