Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąją skiepo nuo COVID-19 dozę yra gavę 59,2 proc. žmonių. Dar geriau atrodo pažvelgus į pilnamečių statistika – paskiepyta 69,7 proc. vyresnių, nei 18 metų amžiaus gyventojų.
Ir nors susirgimų skaičius toliau sparčiai auga – daugiausiai suserga ir į ligonines patenka iš viso nesiskiepiję asmenys, Lietuvos valdžia ir ekspertai neslepia ambicijų ne tik pasiekti dar didesnius vakcinavimo skaičius, bet ir atvirai kalba apie trečiąją, sustiprinančią dozę, kaip apie neišvengiamą iš pradžių rizikos grupėse esantiems asmenims, o vėliau – ir visiems likusiems. Bet kodėl tokios dozės iš viso reikia, jei anksčiau kalbėta, kad „pasiskiepijai – ir ramu“? Specialistai baksnoja į tyrimų rezultatus ir neatmeta tikimybės, kad greitai sulauksime dar vienos kovido bangos.
Po pusmečio antikūnų lieka tik pėdsakai
Laidoje „Delfi tema“ kalbėjusi Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pabrėžė, kad trečiojo skiepo būtinybė nėra laužta iš piršto: viskas pagrįsta tyrimais Santarų klinikose, o taip pat ištyrus duomenis iš slaugos namų gyventojų – medicinos ir slaugos darbuotojai buvo pirmieji, kurie dar pernai metų pabaigoje sulaukė pirmųjų skiepų, tad esą natūralu, kad jie sulauktų ir 3 dozės.
„Turime informacijos apie šių grupių žmonių antikūnų kiekius“, – priminė Ž. Simonaitytė, pažymėjusi, kad antikūnų kiekis praėjus pusmečiui nuo skiepų ėmė reikšmingai mažėti, todėl ir prireikė skatinančiosios dozės, kuri galėtų palaikyti imunitetą.
„Kad po tam tikro laiko reikės sustiprinančios dozės, tai tas buvo aišku nuo pat pradžių, kitas dalykas – nuo kada? Tiksliai pasakyti kiekvienam žmogui negalima ir panašu, nebus.
Bet bendri principai aiškūs: po 76 dienų antikūnų pradeda mažėti ir po pusmečio lieka tik pėdsakai, o kai kuriems gali ir nesusiformuoti, tad svarbu nepavėluoti“, – antrino užkrečiamų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Jis pripažino, kad tai yra medicininė priežastis, tačiau esama ir politinių: ne visos šalys, netgi ne visos ES valstybės turi tiek vakcinų, kaip Lietuva, kad joms užtektų paskiepyti bent pirma doze pakankamai gyventojų, todėl esą iki šiol ir nebuvo aiškių rekomendacijų dėl trečiosios dozės, o to kol kas vengia rekomenduoti ir tarptautinės organizacijos.
Bet, pavyzdžiui, JAV Užkrečiamų ligų centras, anot S. Čaplinsko, jau aiškiai pasakė: trečioji dozė bus reikalinga ir ne po 8 mėnesių, kaip manyta iš pradžių, o po šešių. Kai kuriems antikūnų skaičius sumažėja netgi dar greičiau.
Nusilpus imunitetui – ketvirtos bangos grėsmė
Kita vertus, profesorius pripažino, kad tokia situacija taip pat reiškia, jog jau dabar augant susirgimų skaičiui, o ypač atsižvelgiant į nepalankias orų sąlygas, tikėtina ir nauja COVID-19 banga, panaši į tą, kurį Lietuvai ypač skaudžiai smogė praėjusį rudenį ir nuo šios ligos vien tada per kelis mėnesius mirė šimtai žmonių. Kitaip sakant, susidarius dramatiškai padėčiai neatmestini ir tam tikri ribojimai, nuo kurių dalis žmonių jau spėjo atprasti.
„Imamės visų veiksmų, kad to nereikėtų. Vienas pagrindinių įrankių yra vakcinos, kalbame apie skatinamąją dozę, naudokime tą įrankį, kad nereikėtų užsidaryti“, – teigė Ž. Simonaitytė.
Kita vertus, paradoksalu, kad viruso plitimo procese gali dalyvauti tiek neskiepyti, tiek persirgę ir paskiepyti asmenys, tik indėlis gali skirtis. Būtent todėl, anot S. Čaplinsko, svarbu neužmiršti, jog skiepas tėra viena apsaugos priemonių.
„Taip, ketvirtą bangą gali sukelti ne tik neskiepyti, bet ir paskiepyti žmonės. Ypač, jei nebus susiformavęs imunitetas ir jeigu jie elgsis neatsakingai, pavyzdžiui, pajutę simptomus nesiizoliuos.
Juk aiškiai įrodyta, kad dalis paskiepytų ar persirgusių žmonių, jei tik gauna didelę viruso dozę iš naujo, tai pirmas penkias dienas jie išskiria tiek pat, kiek ir neskiepyti ar nesirgę. Bet po to viruso koncentracija jų organizme ryškiai sumažėja – po to jie bus mažiau užkrečiami ir sirgs lengviau“, – pažymėjo specialistas.
Be trečios dozės – be galimybių paso?
Vis dėlto kol kas dar net nėra aišku, kiek žmonių reikės trečiosios dozės – kol kas sužinoti antikūnų kiekį galima tik profilaktinių tyrimų metu, kas yra nemokama arba įsigijus mokamus antikūnų tyrimų mėginėlius, kurie kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų.
Profesoriaus S. Čaplinsko manymu, gebėjimas žmonėms žinoti savo kovido būklę – ar serga, yra sirgęs, kiek turi antikūnų yra ne mažiau svarbus, nei kompleksiškai naudojamos apsaugos priemonės, į kurias vis dar žiūrima pro pirštus: pavyzdžiui, patalpų vėdinimą, taisyklingą kaukių dėvėjimą. Tačiau SAM viceministrės manymu toks dalykas kaip nemokami antikūnų testai visai visuomenei nėra praktiškas, greičiau jau techniškai sudėtingas.
„Mums pakanka kelių tūkstančių sveikatos apsaugos, slaugos darbuotojų tyrimų, kad matytume, kokios yra tendencijos ir kad reikia trečiosios dozės“, – tikino ji. Be to, Ž. Simonaitytės teigimu, kol kas nepalnuojama keisti ir vakcinavimo strategijos – kokia buvo, tokia ir išliks, mat didžiųjų skiepų priešininkų stovyklą įtikinti vargu ar pavyks, o jei apie 60 proc. Lietuvos pasiskiepijo viena doze, tai, viliamasi, skiepysis ir antra bei trečia, sustiprinančia.
„Jei lyginsime mūsų skiepų kultūrą su Vakarų valstybėmis, nesvarbu apie kuriuos skiepus kalbėtume, tai Lietuvoje ta skiepijimosi ir profilaktikos kultūra niekada nebuvo labai gera. Tad kalbant apie skiepus nuo kovido, mums reikia kovoti dviem frontais: keisti žmonių nuostatas apskritai į skiepus ir rūpintis, kad pandemija neišplistų“, – teigė Ž. Simonaitytė.
Tačiau ne paslaptis, kad masiškiau skiepytis Lietuvoje pradėta tik tada, kai buvo paskelbta daugiau detalių apie galimybių pasą bei jo teikiamą naudą, nes galimybių pasas vieniems atveria kelius lankyti pamėgtas vietas ar nevaržomai judėti, o kitiems tai yra tiesiog galimybė dirbti.
Ir nors viceministrė aiškiai pabrėžė, kad bent jau kol kas neplanuojama keisti galimybių paso gavimo arba pratęsimo tvarkos – juos gali gauti persirgę, neigiamą testą turintys arba reikiamu dozių skaičiumi pasiskiepiję asmenys, tikimybė, kad trečioji skiepo dozė taps papildoma sąlyga galimybių pasui gauti yra neatmestina.
„Šiame etape per anksti kalbėti, kokie galimi scenarijai, nes virusas mutuoja, tos situacijos ir aplinkybės keičiasi ir deja turime susitaikyti su ta realybe, kad planuoti toli į ateitį sudėtinga, nes reikia vertinti naujausią informaciją. Bet tikrai tikrai neatmesčiau tokio varianto“, – pažymėjo Ž. Simonaitytė.
„Svarbiausia žinutė yra ta, kad nuo viruso apsaugo ne galimybių pasas ar ES skaitmeninis pažymėjimas, o vakcina“, – pridūrė ji. Jai antrinęs S. Čaplinskas neatmėtė galimybės, kad gali prireikti ne vienos, o kelių skatinančiųjų skiepų dozių. Tačiau yra ir geroji žinia.
„Šiandien JAV užkrečiamų ligų centras prognozuoja, kad, tikėtina, po sustiprinančios ar dar vienos sustiprinančios dozės jau nereikės kasmet, kaip gripo atveju, nes kaupsis imunitetas ir ypač imuninės atminties ląstelės, tikėtina“, – pažymėjo S. Čaplinskas.