"Raginame iškelti iš Vilniaus miesto centro paminklus sovietinių okupantų kolaborantams Salomėjai Neriai ir Petrui Cvirkai, iškelti į Grūto parką sovietinę ideologiją propaguojančias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras", - rašoma kreipimęsi į Seimą ir Vyriausybę, kuris priimtas šeštadienį Kaune vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) įkūrimo 25-mečio renginyje.
Vilniaus miesto savivaldybė rugpjūčio pradžioje paskelbė viešąjį konkursą skulptūroms ant tilto restauruoti. Žaliojo tilto skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, yra saugomas kultūros paveldo objektas. Ant vienos iš skulptūrų laikomos vėliavos smaigalio vaizduojami kūjis su pjautuvu.
Kauno miesto savivaldybę sąjunga ragina sutvarkyti paminklo Partizanų Motinoms aplinką.
Valstybės vadovus politiniai kaliniai ir tremtiniai ragina 2014 metų biudžete padvigubinti lėšas, skirtas istorinės atminties ir jaunimo patrioto ugdymo programų finansavimui. Taip pat - priimti įstatymą, užtikrinantį Tremties ir rezistencijos muziejų ir partizanų slėptuvių išsaugojimą, pradėti Vilniaus Lukiškių aikštės tvarkymo darbus, o 2014 metais ten pastatyti monumentą visų laikų Kovotojams už Lietuvos laisvę.
Tremtiniai ir politiniai kaliniai taip pat prašo sukurti pilnametražį filmą, bei atkurti vadavietę, kurioje buvo leidžiama pogrindinė spauda bei atkurti krizės metu sumažintas valstybines pensijas bei pridėti jų kompensacijas.
D. Grybauskaitė: tremtinių dvasia reikalinga atlaikant išorinį spaudimą
Lietuvai patiriant išorinį spaudimą, kuomet reikia susitelkus užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę, tvirta tremtinių ir politinių kalinių dvasia, vertybinis požiūris, principinga laikysena yra labai reikalingi, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Atvykau čia ne tik padėkoti, bet ir pasakyti, kad jūs valstybei esate labai svarbūs ir reikalingi. Jūs esate Lietuvos sąžinė", - sakė D.Grybauskaitė, šeštadienį Kauno sporto halėje sveikindama jubiliejinio 25-ojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimo dalyvius.
„Vardan Lietuvos turime daug darbo. Todėl kviečiu Jus kasdienėn talkon su tokia tvirtybe ir užsidegimu, kurių nestokojote tremtyse ir lageriuose. Su tokia meile Lietuvai ir vieni kitiems, kuria degate šiandien. Tik su tokiu užsidegimu laimimos svarbiausios kovos ir įveikiami sunkiausi išbandymai. Tik tokia meilė padeda išlikti tvirtiems, oriems ir nepriklausomiems", - sakė D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, jog Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrę nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis, išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes. Prezidentės teigimu, šiandien jie yra tautos tvirtybės, vienybės ir pilietiškumo pavyzdys jaunajai kartai.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis kalbėjo apie energetinės Lietuvos nepriklausomybės svarbą, pabrėžė Europos Sąjungos dėmesį, kovojant su sustiprinta Lietuvos vežėjų patikra Rusijos pasienyje. Europarlamentaras sukritikavo referendumo prieš žemės pardavimą organizatorius, rinkusius parašus ir Sporto halės prieigose.
"Jei toks referendumas pavyktų, reiškia, kad Lietuva pažeidžia savo laisva valia pagrįstą narystės Europos sąjungoje sutartį. (...) Jei žemė liks be žmonių, tai ar svarbu, kas ją perka?.. Kai kam, žinoma, atrodo, kad geriau jau tegu apleistas ūkis, apaugęs Sosnovskio barščiais stūksos, negu kad koks olandas ten tulpes augins", - svarstė V.Landsbergis.
5 tūkst. žmonių tribūnose talpinanti sporto halė renginio pradžioje buvo beveik pilna.
Be sveikinimo žodžių, sąjungos suvažiavime pirmą kartą suteiktas garbės pirmininko vardas Antanui Lukšai.
LPKTS įkurta 1988 metais. Jos užuomazga buvo 1988 metų liepos 30 dieną įsteigtas klubas "Tremtinys", vėliau klubas pasivadino Tremtinių sąjunga ir buvo užregistruota kaip visuomeninė politinė organizacija. Tuomet organizacija turėjo apie 76 tūkst. narių.
Sovietams okupavus Lietuvą, iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20 tūkst. su okupantais kovojusių partizanų ir jų rėmėjų.